Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei pusė milijono vyresnio amžiaus žmonių. Mūsų visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, ir, kaip prognozuojama, jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60-ies metų amžiaus. Gyvenimo saulėlydis, deja, dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Statistikos departamento duomenimis kone pusė žmonių, sulaukusių 65-erių metų ir vyresnio amžiaus, gyvena vieniši, vos 5% jų užsiima kokia nors veikla, net 20% gyvena žemiau skurdo ribos. Naujausiais indekso „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių. Tad šios grupės žmonių gyvrenimo kokybės gerinimas yra aktuali problema. Visa tai neigiamai atsiliepia ir žmogaus psichologinei savijautai, o kartais šios problemos gali nulemti „nematomo“ ir jau pavargusio kovoti žmogaus kraštutinį sprendimą – gyventi ar ne. Deja, bet Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Lietuvos Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2014 metais daugiau negu 30% visų žmonių, savo noru pasitraukusių iš gyvenimo, buvo 60-ies ir vyresnio amžiaus... Liūdna ir apmaudu, kad savižudybės vis dažniau pateisinamos ir laikomos priimtinu problemų sprendimo būdu sudėtingose situacijose. Savo veikla norime priminti, kad galime būti visuomene, kuri supranta garbaus amžiaus žmogaus poreikius, skatina jam deramą pagarbą ir siekia, kad toks žmogus gyventų oriai, prasmingai, aktyviai ir sveikai: ne lauktų mirties, o gyventų gyvenimą, kurį norisi gyventi. 2015 m. fondo veiklos ataskaita: https://goo.gl/BciDEm