Ar norėtumėte globoti tokį vaiką? 7 kryptys skatinant vaikų globą

Sukurta : 2016-10-03 10:47:49
Ar norėtumėte globoti tokį vaiką? 7 kryptys skatinant vaikų globą

Šaltinis: Andromeda Milinienė, "Vakarų ekspresas"

Būdamas penkerių metų, jis buvo sužalotas fiziškai ir dvasiškai. Augo vaikų globos namuose. Mokėsi prastai. Neskaitė knygų. Mokytojai geriausiu atveju jam linkėjo baigti bent "profkę". Ar norėtumėte globoti tokį vaiką?" - retoriškai klausė Remigijus Gataveckas susirinkusiųjų į konferenciją "Globa šeimoje: mitai ir realybė". Ir pridūrė: "Šiandien tas vaikas studijuoja doktorantūrą. Tai mano brolis."

Brolius dvynius Algirdą ir Remigijų Gataveckus pažįstame iš 2009 m. televizijos laidos "Lietuvos talentai", kur jie šoko breiką, ir 2012 m. tarptautinės šiuolaikinio meno mugės "Art Vilnius", kurioje Algirdas buvo išrinktas geriausiu jaunuoju menininku. Modernaus meno muziejus įsigijo visus jo sukurtus paveikslus "Poveikis", vaizduojančius globos namų auklėtinius. Už šiuos darbus gautus pinigus broliai atidavė globos namams. Tačiau ne pinigai svarbiausia, pabrėžė Remigijus, o pavyzdys, skatinantis vaikus atskleisti savo kūrybingumą, patikėti savo jėgomis ir suprasti, kad jie patys gali ir turi kurti savo gyvenimą.

Algirdas ir Remigijus užaugo Alytaus vaikų namuose ir abu pasuko meno keliu. Baigė aukštąjį mokslą, dėstytojauja. Iki šiol palaiko ryšį su ten gyvenančiais vaikais.

"Aš ne mokslininkas, ir statistinių lentelių nerodysiu", - pajuokavo Remigijus, kalbėjęs jau po visų pranešėjų. Prabilęs širdies kalba - apie brolį, save ir kitus vaikus, netekusius tėvų meilės, Remigijus pripažino, kad jį patį labiausiai sujaudino dviejų paauglių globėjos Enrikos Mažeikienės pasakytos mintys. Moteris kalbėjo apie tai, kad ne tik mažiukai, bet ir paaugliai, patekę į šeimą, gali išskleisti savo pozityvųjį potencialą, išmokti pasitikėti ir priimti globėjų meilę - priešingai stereotipams ir baimėms, kad genai ir negatyvi patirtis padarė juos nebepataisomus.

"Lankykite vaikus globos namuose, bendraukite su jais, - ragino konferencijoje kalbėjęs Remigijus, - nes tie, kurie juos lanko, galiausiai ir atveria savo namų duris."

Neįprasti vaikai - nesuprasti

Julija ir Romanas Gaidukai, tėvais tapę keturiems įvaikiams (ir jau galvojantys apie penktąjį), kalbėjo apie jų elgesio ypatumus, dalijosi patirtimi apie pirmuosius jų adaptacijos metus šeimoje.

Julija atkreipė dėmesį, kad į šeimą patekę globotiniai adaptacijos periodu yra pasyvūs, nelinkę rodyti pozityvių iniciatyvų. Jie tiesiog nežino, kad taip galima, kad jie tai sugeba. "Todėl nesistebėkite, kad, patekę į šeimą, kurį laiką jie patys nepasisiūlys išplauti indų", - šypsojosi moteris.

"Iš pradžių jie greičiausiai elgsis taip, kaip yra išmokę "išgyvenimo mokykloje": meluos, slapukaus, gal ir apsivogs", - atvirai dėstė Romanas. Tačiau bėda ne čia, pridūrė, nes, tinkamai reaguojant suaugusiesiems, visa tai netrukus praeina. Bėda ta, kad mums trūksta žinių, kodėl jie taip elgiasi ir kaip tokiais atvejais elgtis mums patiems. Ir globėjai, ir darželio auklėtojos, ir mokytojai dažniausiai sutrinka, nes neišmano, ką daryti su tokiais "neįprastais" vaikais. Paprasčiausia - juos izoliuoti.

Tinkamos reakcijos į nepriimtiną vaiko elgesį gali rastis tada, kai supranti, kodėl vaikas taip elgiasi, ko jis siekia, kas darosi jo širdyje ir galvoje. "Aš esu kitoks, aš esu blogas, aš negaliu būti šeimoje", - maždaug taip save suvokia be tėvų augęs vaikas. Ir jeigu šeimoje, darželyje ar mokykloje suaugusieji iš anksto nusiteikę, kad jis būtent toks, "nenormalus", - gero nelauk. Jis ir elgsis pagal išankstinius lūkesčius.

Romanas dalijosi realiais pavyzdžiais: globėjai, atvedę vaiką į darželį, papasakojo auklėtojai jo gyvenimo istoriją. Auklėtoja apie tai pasakė grupės vaikams - ir prasidėjo bendraamžių patyčios. Globėjams teko keisti darželį. Kita dažna situacija: jeigu globotinis blogai elgiasi mokykloje, išsigandę jo bendraklasių tėvai reikalauja tokį vaiką izoliuoti nuo jų "normalių" vaikų, šalinti iš mokyklos. Jie nežino, ką dar galima daryti.

Blogai besielgiantis vaikas - tai ne blogas vaikas, pabrėžė Romanas ir Julija. Jo elgesį, jo reakcijas, jo emocijų, poreikių raiškos būdus išugdė aplinka, iš kurios jis atėjo.

"Ar vaikas kaltas dėl to, kad neteko tėvų? Ne. Ar kalta dėl to visuomenė? Irgi ne", - sakė R. Gaidukas, tačiau neabejojo, kad galima padėti šiems vaikams integruotis į kitą aplinką, jiems iš pradžių neįprastą. Ne tik jų pačių, bet ir visų kitų, "tradicinių", vaikų labui.

Vienas lauke

Kad vaikui užauginti vien globėjų pastangų nepakanka, kalbėjo ir dr. Valdas Rimkus, dirbantis Gargždų vaiko teisių apsaugos tarnyboje. "Reikia, kad padėtų visas kaimas", - sakė jis, turėdamas galvoje visus žmones, su kuriais susidurs vaikas už savo naujųjų namų slenksčio.

Jeigu vaikas "gavo" globėjus - nereikia užsidėti pliusiuko ir ramiai atsikvėpti delegavus jiems visą rūpestį ir atsakomybę. Šiai dr. V. Rimkaus minčiai pritarė paramos ir labdaros fondo "Žiburys" vadovė Kristina Stepanova. Dažnai globėjai prisiima visą rūpestį sau ir bijo kreiptis pagalbos, kai susiduria su sunkumais, sakė ji. Kreiptis pagalbos - vadinasi, pripažinti, kad vienas nesusitvarkai: gal už tai institucijos baus arba net atims vaiką? Ne visi globėjai žino, kad egzistuoja tokios paslaugos kaip pagalba globėjams. "Į mūsų organizaciją galima kreiptis ir antrą valandą nakties", - patikino K. Stepanova.

Statistinis vaizdas

"Būna, ateina žmonės ir sako: norime globoti vaiką, bet kad būtų mažas, sveikas ir su gerais genais. Atsakau: o iš kur aš tokį paimsiu?" - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės Gražinos Aurylienės žodžiai privertė salę nusišypsoti.

Į globos namus patenka vaikai toli gražu ne iš pavyzdingų šeimų. Jie čia patenka, nes tėvai jų neprižiūri. O neprižiūri dažniausiai todėl, kad geria. Būtent todėl valstybė vaiką paima iš aplinkos, kuri netinkama jam augti. Iš pradžių vaikas apgyvendinamas Vaiko gerovės centre, tuomet ieškoma globėjų tarp giminaičių. Jeigu tarp giminaičių globėjų neatsiranda, tuomet jis patenka į globos instituciją. Atsiradus negiminaičiams globėjams (tokių žmonių daugėja), būna, kad pats vaikas atsisako šio pasiūlymo. Tarp kitų atsisakymo priežasčių bene dažniausia - nenori skirtis su broliais ir seserimis (tai daugiavaikės šeimos), bendrauja su biologiniais tėvais.

Pasak G. Aurylienės, šiais metais į miesto globos namus pateko 36 vaikai. Iš viso dabar priskaičiuojama 314 vaikų, likusių be tėvų globos. Globėjų (giminaičių) šeimose dabar auga 198 vaikai, vaikų namuose - 116 vaikų.

380 šeimų yra įtrauktos į socialinės rizikos grupę, jose auga 468 vaikai. Palyginti su 2015 m., tokių šeimų daugėja, kita vertus, daugėja ir atvejų, kai vaikai grąžinami biologiniams tėvams po sėkmingo socialinio darbo su jais.

Šiuo metu "Ryto" globos namuose gyvena 38 vaikai, 11 iš jų turi negalią. Vaikų iki 6 metų nėra, dauguma - 15-18 metų. "Smiltelėje", "Danėje" taip pat dauguma paauglių.

Šiuo metu mieste yra 30 vaikų, vyresnių nei 10 metų amžiaus, kurie gali būti įvaikinti arba globojami. Pusė jų nesutinka eiti į svetimą šeimą, nes bendrauja su savo tėvais. 11 vaikų sutiktų. Du turi negalią. Šeši yra 15-17 metų amžiaus.

Šie skaičiai apima tik tuos vaikus, kurie formaliai priklauso Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai teritorijai. Miesto globos namuose gyvena vaikai ir iš kitų rajonų, tačiau jų skaičius čia neįtrauktas.

Kūdikių namuose yra 25 vaikai, 12 iš jų galima įsivaikinti (13 dar gali grįžti į biologinę šeimą; tėvams suteikiamas 3 mėn. terminas pasikeisti), iš jų 8 - iki vienerių metukų amžiaus. Keturi vaikai turi negalią. Penkių vaikų tėvai yra neįgalūs.

Našlaičių globos namuose beveik nebūna.

Pertvarkos pradžia

Lietuvos žmonės apie globą ir įvaikinimą daugiausiai sužino iš pramoginių pokalbių laidų televizijoje.

Vidutinis įtėvių amžius - 37-38 metai, jų daugiausiai Vilniuje bei Kaune.

Kas penktas žmogus nenori, kad jo atžalos mokytųsi ar dirbtų su globos namų vaikais. Tačiau beveik pusė iš apklaustųjų mano, kad tai tinkama vieta augti vaikams, netekusiems tėvų globos.

Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatais pasidalijo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Vita Šulskytė. Ji papasakojo apie pradėtos institucinės globos pertvarkos naujoves ir konstatavo, jog esame pirmajame jos etape. Pertvarkos projektas optimistiškai numatytas baigti 2018 m., įdiegus naujas paslaugas, kaip antai laikinų profesionalių globėjų (kol vaikui bus surasta šeima), palydimosios (jaunuolių) globos, bendruomenės globos ir t. t.

Kokios konkrečios sąlygos kuriamos, kad būtų pereinama nuo institucinės globos prie šeiminės ir bendruomeninės globos paslaugų, išsamiai galima susipažinti www.pertvarka.lt.

7 kryptys

Konferenciją vaikų globos tema Klaipėdoje surengė ROTARY klubas "Karalienė Luizė", kurios narė Enrika Mažeikienė augina du paauglius berniukus iš globos namų. Pasak moters, kalbėjusios apie tai, kad nėra nenorimų vaikų - yra tik nesurastos šeimos, konferencijos tikslas buvo išgryninti esmines kliūtis, trukdančias tėvų globos netekusiems vaikams patekti į šeimas. Po renginio "Vakarų ekspresas" paprašė E. Mažeikienę pasidalinti įspūdžiais ir mintimis apie jo naudą.

"Džiaugiuosi, kad dalyvavo įvairios patirties ir žinių turintys pranešėjai: globėjai ir įtėviai, institucijų ir mokslo bei švietimo įstaigų atstovai, vaikų namų auklėtinis, psichologė, nevyriausybinės organizacijos vadovė. Konferencijos tema buvo aptarta įvairiapusiškai", - sakė E. Mažeikienė.

Pokalbininkės nuomone, tapo akivaizdu, jog paliesdami vieną ar kitą aspektą iš esmės kalbame apie tas pačias problemas, stabdančias vaikų globą šeimose. Iš konferencijoje pateiktos statistikos matyti, kad įvaikinamų ir globojamų vaikų skaičius šeimose metai iš metų beveik nesikeičia.

Konferencija įvyko. Kas toliau?

"Toliau turime kartu dirbti su spręstinais klausimais, kuriuos išgirdome ir dėl kurių sutarėme."

E. Mažeikienė išskyrė 7 sritis, reikalaujančias daugiausiai dėmesio.

1. MITAI. Išankstinės neigiamos nuostatos, vyraujančios visuomenėje apie vaikų globos namų auklėtinius. Pavyzdžiui: "blogi genai". Konferencijoje kalbėjusi psichologė Gražina Alminaitė-Vaivadienė pabrėžė, kad toks dalykas, kaip "blogo elgesio genai", neegzistuoja. Vaikai, patekę į šeimos aplinką (kuri būtina jų sėkmingai raidai), keičiasi. Jie prisitaiko prie naujų sąlygų nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus į tą šeimą patenka. Kad atsikratytume nepagrįstų prietarų, turime šviesti visuomenę, tiek specialistai - savo žiniomis, tiek globėjai - gerąja patirtimi.

2. INTEGRACIJA. Globojamo ar įvaikinto vaiko integracijos sėkmė priklauso ne tik nuo globėjų ar įtėvių, pasiryžusių jį užauginti. Visi žmonės, su kuriais vaikas susiduria - darželyje, mokykloje, prie to prisideda. Kaimynų, darželių auklėtojų, mokytojų, būrelių vadovų, bendraklasių tėvų indėlis neišvengiamas, ir jis gali būti labai pozityvus.

3. PAGALBA. Iškilus sunkumams, globėjams pagalba yra teikiama, tik ne visi žino, kur jos ieškoti. Globėjai neturėtų delsti, kol nedideli rūpesčiai taps didelėmis problemomis ar net globos nutraukimu.

4. PARAMA. Kai kuriems žmonėms vienintelis trukdis suteikti globą keletui ar daugiau vaikų yra finansinis klausimas. Kitaip tariant, jie norėtų globoti, tačiau nežino, ar įstengs patenkinti vaiko poreikius savarankiškai, kiek jam finansiškai padės valstybė. Todėl reikia aiškiai informuoti apie realias galimybes gauti išmokas, kurių dydis gali skirtis kiekvieno vaiko atveju. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad našlaičio pensija yra išskaičiuojama iš globos išmokos ir tokiu atveju finansinė valstybės parama globėjui gali likti tik 12 eurų.

5. INFORMACIJA. Trūksta informacijos, kas yra globa, o kas - įvaikinimas. Žmonės nežino, kad globoti gali vienišas asmuo ir kad globos įforminimas nėra sudėtinga procedūra.

"Daugybė žmonių norėtų prasmingai save realizuoti, padaryti kilnų darbą, tačiau nepagalvoja apie vaikų globą arba įsivaizduoja, kad tai labai sudėtinga biurokratinė procedūra su nerealiais reikalavimais", - sakė E. Mažeikienė. Iš tiesų reikalavimai "realūs": reikia kreiptis į savo gyvenamos vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašyti prašymą, pateikti reikiamus dokumentus, sveikatos pažymą. Tris mėnesius trunka parengiamieji kursai, dar apie mėnesį - išvados parengimas. Jeigu išvada teigiama, toliau reikia tiesiog laukti, kol bus pasiūlyta globoti konkretų vaiką.

6. RIBOTUMAS. Kai globėjas pasirengęs priimti vaiką į šeimą, jis tegali laukti institucijos pasiūlymo, o institucijos dirba tik su joms priklausančia teritorija. Nors yra laukiančių globėjų ir laukiančių vaikų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, nėra sistemos, kuri juos suvestų.

7. UŽDARUMAS. Vaikų namų auklėtinis Remigijus Gataveckas pastebėjo, kad dažniausiai įsivaikina ar ima globoti vaikus tie, kurie juos lanko, su jais bendrauja. Tinkamų sąlygų sudarymas susitikti ir susipažinti paskatintų globą. Ir pačių vaikų požiūris, nenoras eiti į šeimą, kurį minėjo Gražina Aurylienė, galėtų pasikeisti. "Tarp vaikų irgi sklando įvairūs mitai apie globėjus. Pats tiesiausias kelias paneigti tuos mitus, atrasti tarpusavio supratimą yra bendravimas", - sakė E. Mažeikienė.

Naujagimiai

Konferencijoje dalyvavęs R. Gaidukas pasidalino idėja suteikti įtėviui (globėjui) ilgalaikes tėvystės atostogas, kai į šeimą ateina mažametis vaikas. Pirmieji adaptacijos metai sunkiausi ir svarbiausi, o šeimoje atsiradęs vaikas tampa jos naujagimiu, kuriam reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra.

P. S.

Konferencijoje dalyvavo 81 žmogus. Kai moderatorė Jolanta Braukylienė paprašė atsistoti tuos, kurie atstovauja globos institucijoms, pakilo daugiau nei pusė salės. Kai paprašė pakilti žmones, kurie globoja vaikus, pakilo keturi.

 

© Eimanto Chachlovo nuotr.