Globos mitai. „Vagystės geno dar niekas neišrado“

Sukurta : 2016-11-08 15:22:13
Globos mitai. „Vagystės geno dar niekas neišrado“

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybės informacija, www.alytusplius.lt

Dažnai susidaro įspūdis, kad globos namuose augantiems vaikams nieko netrūksta. Jie pavalgę, apsirengę, važiuoja į ekskursijas, bet psichologai ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sutartinai tvirtina, kad ne tai yra svarbiausia.

Globos namuose augantiems vaikams trūksta asmeninio nuoširdaus dėmesio, draugo, kuriuo jie galėtų pasitikėti, šeimos aplinkos, kurioje augdami įgytų kitokią gyvenimo patirtį.

Vien šiemet globėjų šeimose – 20 vaikų

Alytaus rajono savivaldybė bene pirmoji  šalyje, kuri ėmėsi aktyviai ieškoti be tėvų globos likusiems vaikams globėjų. „Tai nėra paprasta, bet esu įsitikinęs, kad, visiems surėmus pečius, rasti globėjus galima. Vien šiais metais 20  rajono vaikų auga globėjų šeimose“, – apie bendrai Alytaus rajono savivaldybės ir visuomenių organizacijų pasiektus rezultatus, ieškant globėjų rajono vaikams, kalbėjo rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Organizacijos  „Gelbėkit vaikus“ patarėja vaiko teisių klausimais, teisininkė Odeta Intė ir psichologė Aurelija  Lingienė išskyrė Alytaus rajono savivaldybę, kaip padariusią reikšmingą postūmį vaikų globos srityje: savivaldybės vadovų iškeltas tikslas, kad nei vienas rajono vaikas neaugtų globos namuose, bei numatytos priemonės šiam tikslui pasiekti – finansinė paskata globėjams. Nuo šių metų sausio mėnesio už kiekvieną globojamą vaiką iš rajono savivaldybės biudžeto globėjui skiriama 300 eurų.

Konsultuoja profesionalės

Alytaus rajono seniūnijose vyksta esamų ir būsimų globėjų, seniūnijų socialinių darbuotojų, bendruomenės atstovų susitikimai su teisininke O. Inte, psichologe A. Linkiene, rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Daiva Žemaitaitytė. Savo srities profesionalės ne tik atsako į rūpimus klausimus, bet ir siūlo auditorijai atlikti užduotis, kurios padeda geriau suprasti be tėvų globos likusių vaikų gyvenimo patirtį, elgesio formavimąsi ir pasitikėjimą suaugusiais. Tokie susitikimai jau įvyko Butrimonių ir Daugų seniūnijose. Juose įdomu, nes nelieka neatsakytų klausimų ir drąsiai laužomi visuomenėje gajūs stereotipai.

Pasak su vaikų globa dirbančių specialistų, požiūris „Kokie tėvai, toks ir vaikas“ – nepagrįstas.  „Vagystės geno dar niekas neišrado“, – tvirtina  psichologė A. Lingienė, pažymėdama, kad paveldimos yra ligos, kūno sudėjimas, plaukų, akių spalva ir temperamentas.  „Labai didelį poveikį vaikui daro aplinka, kurioje jis auga. Globojami vaikai labai supanašėja su globėjais“, –  įsitikinusi psichologė.

Moteris daug kalbėjo apie visuomenės požiūrį į globojamus vaikus, akcentuodama jų kitoniškumą. „Tokie patys, bet kartu ir kitokie vaikai. Kaip juos suprasti? Pirmiausiai tai kitokios –  sunkios patirties vaikai. Jeigu keturiolikos metų mergaitė pakeitusi 8 gyvenamas vietas. Gyvenusi ir globos namuose, ir pas globėjus, ar gali ji jaustis saugiai ir pasitikėti suaugusiais? “, – klausė psichologė A. Lingienė.  

 „Neretai girdžiu žmonių užduodamą klausimą: Ar galima mylėti svetimą vaiką? Tai yra mūsų vaikai, jie auga šeimoje, su jais mezgasi ryšiai.  Juk nėra minties, kad dabar gaminsite pusryčius savo biologiniam vaikui, o vėliau globojamam vaikui“, –  ironizavo psichologė. 

Globėjų patirtis

Susitikime Dauguose asmenine patirtimi pasidalijo savo dešimt vaikų užauginusi daugiškė,  dirbanti Daugų vaikų darželyje, Ona Lisniauskienė, tvirtinusi, kad ir dėmesio, ir meilės, ir duonos kąsnio visiems vaikams užteko. 

Du savo vaikus užauginusi Liuda Puzonienė iš Daugų turi tris anūkus. Tačiau ir globojamus  vaikus niekaip kitaip nevadina kaip „mano vaikai“.

 „Vieną iš globiamų vaikų jau išleidau į gyvenimą. Šiuo metu su manim gyvena buvusi globotinė su savo dukra, ir taip pat globoju 12 metų mergaitę“, – kalbėjo L. Puzonienė. 

Paklausta, ar nebuvo sunku pasiryžti ir savo namų duris atverti vaikams, moteris atsakė: „Atrodo, kad vaikai patys mane susirado. Pirmą berniuką, kuriam jau 28 metai, parsivežiau Šv. Kalėdoms. Taip jis pas mane ir pasiliko. Buvusios globotinės man pagailo dėl sunkios jos padėties, o dėl dvylikametės paskambino Daiva (savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja) ir pasakė, kad yra mergaitė, kuri neturi kur būti. Ir aš ją pasiėmiau“.  

„Jaučiuosi labai laiminga“, – šypsodamasi sako moteris. Optimizmo ir pozityvaus mąstymo nestokojanti L. Puzonienė pažymi, kad su globojamais vaikais jaučia tvirtą ryšį: „Ir pasidžiaugiam kartu, ir pasiguodžiam“.

Informacija iš pirmų lūpų

Susitikimai su profesionalais nedidelėse grupelėse, seniūnijose  ypač naudingi norintiems susižinoti visą informaciją apie globą „iš pirmų lūpų“. 

Specialistės paaiškina teisinius dalykus, pradedant nuo globos formų:  „Pati paprasčiausia globos forma yra svečiavimasis. Kai dėl įvairių aplinkybių žmonės negali tapti globėjais, bet gali savaitgaliais, švenčių dienomis į savo namus priimti svečiuotis vaiką. Tokiems žmonėms keliami reikalavimai yra mažesni, bet tam tikri patikrinimai vyksta“. Paklausta, ar svečiavimasis nepadarys psichologinės žalos pačiam vaikui, organizacijos  „Gelbėkit vaikus“ patarėja vaiko teisių klausimais O. Intė atsakė: „Tokia globos forma tinka vyresnio amžiaus vaikams, kai su jais galima atvirai pasikalbėti. Juk vaikui reikia tikro draugo. Bendravimas ir žinojimas, kad vaikas kažkam yra brangus, jam be galo svarbus“. 

 „Į globos namus vaikas patenka tik kraštutiniu atveju, kai paimamas iš šeimos ir jam nustatoma laikinoji globa. Tokiu atveju savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmiausia globėjų ieško tarp vaiko giminaičių, jeigu tokių nėra, tada ieškoma globėjų šeimų, o  jų neradus, vaikas apgyvendinamas globos namuose,“ – pasakojo O. Intė.

„Paėmus vaiką iš šeimos, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dirba su šeima, ir jeigu ji keičiasi į gerąją pusę – vaikas grąžinamas, jeigu ne – tada skyriaus specialistai kreipiasi į teismą dėl  tėvų valdžios ribojimo.  Teismui apribojus tėvų valdžią, vaiką galima globoti“, – globos procedūras aiškino O. Intė, pažymėdama, kad globėjai vaikui suteikia kitokio gyvenimo galimybę.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie vaikų globos:  apie tai skleisti žinią, dalintis patirtimi, išdrįsti globoti. Žinodami, kas yra globa, su kokiais iššūkiais susiduria globėjai ir globojami vaikai, galėsime labiau padėti vaikui ir bendruomenei, kurioje jis gyvens.