Gražus ir įkvepiantis pavyzdys: jauni kauniečiai tapo budinčiais globėjais

Sukurta : 2017-01-31 13:04:05
Gražus ir įkvepiantis pavyzdys: jauni kauniečiai tapo budinčiais globėjais

Šaltinis: Skirmantė Javaitytė, kaunas.kasvyksta.lt

Jauna kauniečių šeima: vyras, tėvas, verslininkas Modestas (25 m.) ir mama, kultūros vadybos specialistė Julija (27 m.) Kirieliai portalui „Kas vyksta Kaune“ papasakojo įkvepiančią savo šeimos istoriją.

Pora turi 1,2 m. dukrą Salduvę, šiuo metu yra budintys globėjai dvimečiui Matui (vardas pakeistas) bei svajoja įsivaikinti. Jų ateities vizijoje – didelė šeima, gal su septyniais ar daugiau vaikų.

Abu tikintys, nuo jaunystės daug kur savanoriavę, dirbę su įvairių patirčių turinčiais žmonėmis: nuo įkalinimo įstaigų, globos namų, socializacijos centrų gyventojų iki fizinį ir socialinį smurtą patyrusių asmenų, kauniečiai galiausiai nutarė, kad svarbiausia gyvenime – šeima ir jos puoselėjimas. Šeimoje esą ne tik įprasminamas poros gyvenimas, augama kaip asmenybės, bet ir ugdoma naujoji karta, jai įskiepijamos tikrosios vertybės.

Svarbiausia meilė ir tikėjimas

Modesto manymu, šeima yra pats sunkiausias ir nuostabiausias dalykas gyvenime. „Nėra nieko sunkiau, nei būti geru vyru, sutuoktiniu ir geru tėčiu. Joks verslas nėra toks sunkus, bet niekas nėra taip prasminga! Šeima tai santykiai, jie niekada nesibaigia, o darbai, pinigai – gali baigtis. Turime daug draugų, kuriems šeima – „kosmosas“ ir apie ją net nesvarsto, žiūri kaip į kokį atgyvenusį dalyką“, – susimąstyti siūlo Modestas.

Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų požiūris apie šeimą persmelktas krikščionybės, tad meilės sąvoką suvokia kaip savęs atidavimą. „Meilė be tikėjimo neįmanoma. Tai dvasinis lygmuo. Kitaip žiūrėtum materialiai, o materialiai neapsimoka ir Salduvės auginti, ir žmonos vesti. Tikrai! Finansiškai tai našta. Vienas galėčiau daugiau, bet prasmės yra mažiau. Jei tobulybė pasibaigia tik savyje, kažko trūksta. Šventumas – tobulų savybių pakinkymas geriems darbams daryti“, – filosofiškai kalbėjo vyras.

Julija papildė, kad šeimoje sutuoktiniai turėtų daugiau vienas kitam tarnauti, o vėliau derėtų rūpintis kitais, savo tėvais, seneliais, gimine, draugais.

Pora atskleidė, kad yra atvira įsivaikinimo idėjai, svajoja apie didelę šeimą, tarkim 7 ar daugiau vaikų.

„Žinoma, galvojame ir apie vaikų ateitį, nesame „la fa“. Tikime, kad vaikai atneša džiaugsmą į pasaulį, o ne vargą, tačiau nebūtina dirbti prestižinio darbo, kad būtum laimingas, svarbiausia daryti kas džiugina, tą jaus ir vaikai, o jų gali būti ir 12, riboto skaičiaus neturime“, – kalbėjo pora.

Laikini tėvai vienam mažyliui

Jau mėnesį šeimos namuose daugiau krykštavimo, juoko ir judesio – pora tapo budinčiais globėjais dvimečiui Matui, kurio tėvai šiuo metu turi problemų, nes vartoja narkotines medžiagas. Budintys globėjai – specialius mokymus baigę žmonės, pasiruošę bet kuriuo paros metu priimti vaiką, kad jis nekeliautų į globos namus.

Praėjus trims globos mėnesiams, tarnybos tikrins ar berniuko tėvai susitvarkė ir sprendžia savo problemą, jei ne – globos laikas Kirieliams bus pratęstas, tačiau jei vilties iš tėvų ir toliau nesimatys – bus tvarkomi dokumentai berniuko įvaikinimui. „Tikime, jo tėvai pasveiks, sveikimas ilgas, gali užtrukti 0,5-1,5 metų“, – pažymėjo M. Kirielius.

Kirielių šeima lankė specialius mokymus budintiems globėjams ir šiuo metu gali laikinai savo šeimoje priglausti iki dviejų vaikų. „Geriau pas mus, kad ir laikinai pagyvena, nei globos namuose. Matas neturi stipraus ryšio su žmogumi, vaiko širdis sužeista. Augdami su laikinais tėvais, vaikai mato šeimos pavyzdį, gyvena saugioje aplinkoje“, – aiškino J. Kirielienė.

Modestas papildė: „Vaikų namai – pats blogiausias scenarijus, jie žalingi, būtų skaudu jei Matas ten nukeliautų, o tikimybė nemaža, tačiau viskas priklauso nuo jo tėvų. Su jais susitinkame, matome kaip myli Matą, ašarų nesuvaidinsi: jie išgyvena, negali atsiskirti su vaiku, tėtis išeina net neatsisveikinęs, nes jam per sunku…“, – kalbėjo pašnekovas.

Skatina budinčių globėjų idėją

Pora pasakojo, kad šiuo metu būti  budinčiais globėjais yra priimtiniausias būdas padėti vaikams, kurių negali auginti tėvai. „Tai visuomenės skaudulys, žmogaus elgesio modelio šaknys glūdi šeimoje, reikia stipraus jos pagrindo. Nuo jaunystės atrodė įsivaikinti normalu. Kažkada mūsų biologiniai vaikai užaugę gyvens su tais, kurie augo vaikų namuose. Ką darome – lašas jūroje, bet jei visi po tą lašą?“, – retoriškai klausė Julija.

Modestas tiki, kad globėjai taps įprasta kaip baigti universitetą, prie savo visuomenės gerovės neabejodamas prisidės kiekvienas.

„Anksčiau norėdavome važiuoti į Afriką, svajojome ten savanoriauti, Julija norėjo į Kiniją. Tačiau, tiek Afrika, tiek visi Afrikos lūšnynai yra čia pat. Jie Šančių rajone. Kaip pavyzdį galima paimti ir kitus probleminius šalies rajonus. Tai mūsų Afrika. Nereikia niekur važiuoti. Mūsų poelgis tėra lašas, bet tikime, kad daug lašų padarys tekančią upę“, – įsitikinęs Modestas.

Jo manymu,  jei visuomenė bent savaitę pagyventų kartu su tais, kurie auga vaikų namuose – vaikų namų nebeliktų. „Ši problema mums atrodo tolima, tačiau kiekvienoje visuomenėje yra po 20 proc. žmonių, kuriais reikia rūpintis. Jei paklausčiau, kiek šiandien matėte tokių asmenų? Veikiausiai atsakytumėte, kad nei vieno, nes jų nesimato“, – konstatavo M. Kirielius.

Jo manymu, paprasti žmonės turi keisti situaciją: „Pavyzdžiui, kol nebuvo koktu, kad rūko kavinėse, tol niekas nepriėmė įstatymo draudžiančio tai daryti. Čia irgi reikia susivienyti: ei, nebeturėkime vaikų namų, dirbkime su asocialiomis šeimomis, padėkime, palengvinkime įsivaikinimo procesą. Visuomenėje turėtų būti „ne lygis“, kad yra vaikų namų“, – kalbėjo Modestas.

Naujas reiškinys Kaune

Už budinčių globėjų veiklą atsakingo vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius Ričardas Kukauskas pasakojo, kad budinti globa Kaune startavo šiemet, šiuo metu yra 8-9 budinčių globėjų šeimos. Jis pastebėjo, kad kauniečiai ir apskritai šalies gyventojai nėra aktyvūs vaikų globai, o poreikis nemažas.

Kandidatai turi pereiti atranką, lankyti mokymus, o profesionaliai paruošus – vienas iš tėvų yra įdarbinimas. Globojami nuo gimimo iki 10 metų amžiaus vaikai.

Tai laikina globa susiklosčius netikėtoms situacijoms, kai šeima bet kuriuo paros metus gali priimti vaiką, kad jo nereiktų vežti į Krizių centrą ar vaikų namus, kur vaikas patiria didesnį šoką, negu paimamas į kitą šeimą. Globos terminas nuo 3 iki 6 mėnesių. Šis globos stilius naudojamas dešimtmečiais, daug kur užsienyje, populiarus Vokietijoje.

„Budinčiais globėjais tampa atsakingi, altruistiški, vaikus mylintys asmenys, pasitaiko ir jau užauginusių savo vaikus ir jaučiančių ištuštėjusių namų sindromą, taip pat ryžtasi esantieji vaiko auginimo atostogose: kartu savo užaugins ir kitam pagelbės“, – sakė R. Kukauskas.

Nenori tapti pelke

Pokalbio metu matyti, kad jauna Kirielių šeima ryžtingai pasišventusi globos idėjai, kartu jie atsidavę šeimos institucijai ir siekia tokį požiūrį paskleisti tarp jaunų žmonių.

„Jei mūsų šeima kitam neatiduotų savęs, kurį laiką būtume gražūs patys sau, žydėtume, bet vėliau užpelkėtume kaip dauguma šeimų, nes jos kaupia, o meilei reikia – atiduoti. Meilės daugėja – ją dalinant“, – sakė M. Kirielius.

Anot pašnekovo, laimė dažniausiai slypi ne ten, kur populiaru, ne siekiant verslo aukštumų, ne gyvenant „susimetus“ ir ne susikoncentravus į finansinio pajėgumo siekimą.

„Turiu du perspektyvius verslus, galėčiau tam skirti daugiau darbo, bet kasdien 70-80 proc. savo laiko skiriu šeimos reikalams, tačiau tie likusieji 30 proc. – kokybiški. Žinau, dėl ko tą darau: ne dėl naujos mašinos, o dėl šeimos. Mums svajonių namai – ne penkių aukštų namas, o santykiai, svarbu, kad mūsų svajonių namuose būtų nuolat vietos kitam. Reikia turėti tikslą, būt atsakingam už šeimą, už esamus ir būsimus vaikus. Tai atsakomybės prisiėmimas už savo visuomenę“, – teigė M. Kirielius.

Jis pridūrė, kad šeimoje būna ir sunkių momentų, pykčių, tačiau spręsti problemas padeda malda, draugai, kitų šeimų pavyzdys. „Per sunkumus augame, jie būtini.“

Svarbios ir vertybės, erudicija, lavinimasis, gyvas bendravimas. „Dažnai pasiduodame televizijos, žiniasklaidos bukinimui ar įsivaizdavimui, kad būtinai turi būti turtingas. Bet ar tame slypi tikroji laimė?“, – klausė Modestas. Julija pastebėjo, kad žmonės bėga nuo savęs, gyvena socialiniuose tinkluose, o ne realioje tikrovėje.

Modestas patarė kiekvienam turėti autoritetus, pats jų turi nemažai: Ignacas Lojola, pasaulietis Pier Giorgio Frassati, Jėzus Kristus, Paparčių vienuolyno seserys – visko atsisakiusios, bet laimingos; taip pat Mohandas Gandis, Martynas Liuteris.

Julijai autoritetai yra žmonės, kurie sugeba pripažinti savo klaidas. „Gražu ir paprastos, išmintingos kaimo močiutėlės, kurios buities paprastume tokios žavingos, daug mačiusios, džiaugsmą atrandančios kasdienybėje“, – kalbėjo J. Kirielienė.

Kaip save įsivaizduoja po 20 metų?

Portalas pasiteiravo, kad jauna pora savo gyvenimą įsivaizduoja po ilgo laiko, tarkim 20 metų. Svajonės, kaip ir buvo galima tikėtis, neatsiejamos nuo šeimos.

Julija: „Turėsime didelę šeimą, būsime brandesni ir atviri dalinimuisi savo patirtimi, su kitomis šeimomis. Tikiu, kad būsime tokie pat gyvybingi ir entuziastingi kaip vestuvių dieną, kai švytėjome iš laimės, tikiu, kad žydėsime ir tyliai darysime gerus darbus.“

Modestas: „Po tiek metų vis dar būsime idealistai, manęs netenkina vidutinybės, noriu daugiau. Tikiu, kad niekada nepasiduosime pesimizmui, būsime laimingi. Gyvensime prižiūrėtoje gamtoje, namas bus visiškai ekologiškas, užsiimsime ekologija, turėsime didelę mašiną „Toyota Sienna“ bent (šypsosi), taip pat svečių namą, kur visą laiką galės atvykti netikėti svečiai. Tikiu, kad turėsime daug vaikų; jie patys pasirinks kur studijuoti, turėsime didžiulę biblioteką, santykį su švietimu: galbūt įkursime darželį, stovyklą ar mokyklą. Vaikus auklėsime, kad nebijotų klaidų, norėtų mokytis, kurtų; atrastų savo tikėjimą, turėtų didelių tikslų, o tam reikia skirti vaikams daug dėmesio. Tikiu, kad taip ir bus, o ne „norėčiau“. Svajoju, kad pranoktume svajonę.“

 

Nuotr.: R. Tenio.