Iš šeimos – į šeimą ir jokių kūdikių namų

Sukurta : 2017-03-22 09:28:31
Iš šeimos – į šeimą ir jokių kūdikių namų

Šaltinis: Jūratė Rauduvienė, www.snaujienos.lt

„Atvežė vaiką į darželį su nubrozdinta nugara, tėvą iškart uždarė policija. Pasirodė, kad vaikui alergija. Na ir kas? Na ir nieko, paleido tą tėvą. Taip ir turi būti. Ir bus tokių atvejų ir į tai reikia reaguoti normaliai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje iškrito vaikas iš rankų, tėvai nuvežė į ligoninę apžiūrėti, iškart prisistatė policija, apklausė, nuvažiavo į namus, apžiūrėjo. Tai yra normalu. Turime nebijoti, kad žiniasklaida parašys, jog išprotėjom, dabar visus į policiją vešim. Taip, toks yra kelias. Lietuviško dviračio neišrasim. Pasauly taip vyksta“, – taip LR Prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė Šiaulių miesto savivaldybėje vykusiame susitikime drąsino regiono savivaldybių atstovus.

Panaikinti vaikų namus – savivaldybės reikalas

Kaip aiškino patarėja, jau beveik 3 mėnesius galioja Vaiko globos įstatymas, reglamentuojantis vaikų globos pertvarką ir numatantis, kad paimti iš šeimų vaikai bent jau iki 3 metų turėtų būti apgyvendinami šeimose, o ne kūdikių namuose. Patarėja pripažino, kad įstatymo įgyvendinimas ne visur vyksta sklandžiai, todėl atvyko į Šiaulių regioną pasikalbėti su savivaldybių atstovais, socialinių paslaugų teikėjais, kas trukdo, kur reikia pagalbos.

„Savivaldybės ir žinojo, ir suprato, kad situacija keičiasi. Nebuvo taip, kad vieną rytą pabudo ir – oi, vaikų vežti į globos įstaigas negalima. Įstatymas galioja, vadinasi, jis turi būti įgyvendinamas. Girdžiu, kaip šneka savivaldybių merai į televizijos kameras, kad blogai, pertvarkai nepasiruošta: ministerija lėšų neduoda, globėjų niekas neparuošė. Bet tada man kyla klausimas. Gerbiami merai, ar tai nėra savarankiška jūsų funkcija? Savarankiškumo visi nori, o kai jau dėl atsakomybės, tada baksnoja į kitus“, – priekaištingai kėlė klausimus patarėja.

Ji pasakojo, kad prieš porą mėnesių su Prezidente lankėsi Kaune. Šio miesto meras sakė, kad darys viską, jog globos įstaigų neliktų. Patarėja įsitikinusi, kad miestas daro labai daug. Sėkmingai dirba laikinieji globėjai. Savivaldybė rado būdų ir tai padaryti nelaukiant, kol įsigalios įstatymas. Viešnia vardijo, kad tai padarė Vilnius, Elektrėnai, Telšiai.

„Kauno meras pasakė: kaip kitaip, vaikai tai juk mūsų, Kauno. Kai bet kurios savivaldybės meras pasakys, kad vaikai yra mano ir aš esu atsakingas, tada situacija keisis. Nelengva, aišku, bet svarbu, kaip dėliosime prioritetus. Jei viena savivaldybė randa būdų ir gali, ir lėšų randa, tai gali ir kita. Jei meras lėšas sudeda į asfalto dangą, kas irgi yra gražu, tai prioritetai ne tie. Jei valstybė išsikėlė tikslą  – ne išasfaltuoti keliai, bet Lietuva be vaikų namų, tai meras tą turi suvokti. Tai ir jo strateginis tikslas toks turi būti. Jei yra politinė valia ir jei savivaldybėje yra žmonių, kuriems skauda, jei turi prioritetus ir norą pakeisti Lietuvą, tai viskas ir juda į priekį“, – tikino L. Antanavičienė.

Prezidentūros atstovė apgailestavo, kad Šiauliai dar neturi pasirengę laikinųjų globėjų. Prezidentės patarėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė apžvelgė savivaldybių socialinių paslaugų planus, kurie turėtų atsakyti į klausimus, kaip bus organizuojamos socialinės paslaugos, kad vaikai nebepatektų į globos namus. Iš 7 apskrities savivaldybių besibaigiant pirmajam metų ketvirčiui pasitvirtinusios tokius planus turi tik 2 savivaldybės, o Šiaulių miestas net neturi jo parengto.

Rengs vaikų socialinius globėjus

Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris informavo, kad šiais metais iš šeimų jau paimti 45 vaikai. Iš jų 31 vaikui laikinoji globa nustatyta giminaičių šeimose, 5 – šeimynose, 5 – globos įstaigose, 4 – Šiaulių savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vedėjas papasakojo, kad 3 kūdikiai institucijoje apgyvendinti, nes pradėtas tyrimas dėl smurto šeimoje prieš vaiką. Vienas mažylis įkurdintas kūdikių namuose, nes mamai prasidėjus priešlaikiniam gimdymui, ji išvežta į Kauno klinikas. Vaikelis buvo paliktas močiutės priežiūrai, tačiau šioji buvo rasta neblaivi. Grįžus mamai bus sprendžiamas klausimas dėl kūdikio  sugrąžinimo.

D. Žakaris pastebėjo, kad dažniausiai vaikai paimami iš socialinės rizikos šeimų, siekiant užtikrinti jų saugumą, pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai negali būti savo namuose – smurtas arba girtavimas.

„Nėra taip, kad Šiauliai nieko nedirbo ir laukė paskutinės minutės. Nuo 2014 m. vaikų patekimas į globos įstaigas sudarė 58 proc., šiandien – apie 20 proc., į globos namus patenka kas penktas vaikas, nors vaikų, paimamų iš šeimų, skaičius didėja“, – aiškina skyriaus vedėjas.

Kovo pabaigoje Tarybai bus teikiamas tvirtinti tvarkos aprašas dėl socialinių globėjų arba budinčių globėjų atsiradimo Šiauliuose. Manoma, jog tai duos impulsą rastis globėjams. D. Žakaris vardija, kad jau dabar 2 šeimos mokosi tapti socialiniais budinčiais globėjais, pas kuriuos bus galima bet kuriuo paros metu apgyvendinti vaiką. Dar 8 šeimos ketina tapti neprofesionaliais globėjais. Vaikus siekia įsivaikinti 4 mokymus baigusios šeimos. Balandį-gegužę Savivaldybė turės jau savo paruoštus globėjus ir skyriaus vadovas tikisi, kad bent jau vaikai iki 3 m. į įstaigą nepateks.

Trumpalaikė vaiko globa gali tęstis iki 12 mėnesių. Per tą laikotarpį turi būti surasta šeima arba ilgalaikis globėjas. Vedėjas pastebėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie smurtą prieš vaikus iš švietimo įstaigų, tačiau atskirų žmonių aktyvumo nepajuto.

Steigs bendruomenės globos namus

„Šiaulių savivaldybė buvo viena iš lyderių, tačiau dėl tam tikrų politinių dalykų trims mėnesiams buvo sustojusi, teko atsitraukti nuo planavimo, galvojimo. Dabar kibsim į darbą“, – pareiškė „SOS vaikų kaimas“ direktorė Liudovika Pakalkaitė.

Ji pasidžiaugė, kad Savivaldybė padalijo miestą į tris dalis ir šiaurinę dalį dirbti su rizikos šeimomis atidavė jų organizacijai. Pietinė dalis atiteko Šiaulių vaikų globos namams, jie pradėjo kitą darbą, vykdydami tam tikrą globos namų transformaciją.

Vadovė pasakoja, kad viena iš jų veiklos sričių – socialinių profesionalių globėjų, kur būtų apgyvendinami iš šeimų paimti vaikai, rengimas. Moteris pasakojo, kad šiuo metu viena šeima iš Šiaulių važinėja į mokymus Vilniuje, tik daro tai norėdama išlaikyti savo konfidencialumą. Organizacija šįmet Šiaulių regionui parengs 12 globėjų, kurie vienu metu galės priimti iki 3 vaikų. Kaip pavyzdį L. Pakalkaitė pateikė įgyvendintą tokį projektą Vilniuje, kur tokių šeimų yra 11. Per metus jose gyveno 33 vaikai: 12 grįžo pas savo tėvus arba į giminę, 3 – pas ilgalaikius globėjus, o 2 kūdikius įvaikino.

„SOS vaikų kaimas“ įgyvendina ir kitą pilotinį projektą – steigiami bendruomeninės globos namai. Tam organizacijai reikalingas namas arba 5 kambarių būstas, kuriame bus organizuojama vaikų bendruomeninė globa.

„Reikia išsinuomoti namą. Jo dar neturime, prašėme pagelbėti nekilnojamojo turto agentūros, bet neranda. Norėtume, kad žmonės suprastų, jog mes ieškome ne nusikaltėliams namo, o vaikams. Jame dirbs 4 žmonių komanda. Vienas prisiims mamos/tėvo vaidmenį ir su vaikais bus apie 12 valandų, rūpinsis jų mokyklomis, gydytojais... Kiti darbuotojai, kaip mes vadiname, SOS tetos, pavaduos. Šiauliuose tokiame name gyvens iki 8 vaikų“, – pasakojo L. Pakalkaitė.

Didėjantys skaičiai rodo geresnį darbą

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Kristina Paulikė pranešė, kad ministerija ketina steigti globėjų centrus, kuriuose jie gautų visą reikiamą metodinę ir kitokią pagalbą. Pranešėja patikino, kad sprendimą tapti globėjais šeimoms nulemia ne finansinės priežastys, o baimė, kad bus palikti su visomis problemomis vieni. Susirinkusieji sulaikė patarimų, kur ieškoti globėjų.

„Yra tėvų organizacijos, prašykitės į tėvų susirinkimus, į verslių moterų klubus  ir kt. Svarbu ateiti, skleisti informaciją, atsakyti į klausimus“, – rekomendavo K. Paulikė.

„Šiaulių regionas ilgiausiai nerado globos namų pertvarkos eksperto, todėl tenka vytis kitų regionų rezultatus“, – sakė projekto koordinatorė Eglė Jurkutė.  

Ji reziumavo, kad Šiaulių apskrityje yra užregistruota 1238 socialinės rizikos šeimos, Šiauliuose – 269 šeimos. Vieni didžiausių skaičių – Radviliškyje. Kelmėje ir Akmenėje šįmet į kūdikių namus nepateko nė vienas vaikas.

Pokalbio iniciatorės sakė nebijoti augančių skaičių, rodančių, kad vis daugiau vaikų paimama iš šeimų, kad dirbama su vis daugiau socialinės rizikos šeimų. Tai tiesiog kokybiško darbo, naujo požiūrio rezultatai. Svarbiausiai – užtikrinti vaikų saugumą.

 

Nuotr.: Artūro Staponkaus