Įstatymas - sau, vaikai - į kūdikių namus

Sukurta : 2017-03-22 09:14:30
Įstatymas - sau, vaikai - į kūdikių namus

Šaltinis: Jurgita Juškevičienė, www.skrastas.lt

Šiaulių miesto savivaldybėje vyko Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą" susitikimas, kuriame visų Šiaulių regiono savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai bei Prezidentės patarėjos aptarė vaikų globos ir įvaikinimo problemas.

Sistema stringa

Šiaulių regionas yra pirmasis, kurį lanko Prezidentės patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė ir Ramunė Guobaitė-Kirslienė bei nevyriausybinių organizacijų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Susitikimo tikslas - pasidomėti, kaip regione vyksta vaikų globos įstaigų pertvarka, kokios socialinės paslaugos šeimoms savivaldybėse teikiamos ir kokios turėtų būti plėtojamos, kad bent mažiausi (iki 3 metų amžiaus) vaikai nebebūtų siunčiami į kūdikių namus.

Pasak R. Guobaitės-Kirslienės, pagal įstatymą nuo šių metų sausio 1 dienos kūdikiai ir maži vaikai negali būti siunčiami į kūdikių namus, tačiau daugelyje savivaldybių, taip pat ir Šiaulių apskrities, su šia problema susiduriama.

Eglė Jurkutė, Šiaulių regiono institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė, pristatė praeitų ir šių metų skaičius. Iš vienintelio Akmenės rajono į Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus nei pernai, nei šiemet nepateko nė vienas vaikas. Šiemet į šiuos globos namus nebuvo atsiųsta vaikų ir iš Kelmės bei Šiaulių rajonų. Daugiausiai vaikų (po 4) šiemet atsiųsta iš Šiaulių miesto ir Joniškio rajono, du vaikai atkeliavo iš Pakruojo rajono, vienas - iš Radviliškio rajono.

Nors į sutrikusio vystymosi kūdikių namus turėtų patekti tik sveikatos problemų turintys vaikai, tačiau čia patenka ir visiškai sveiki kūdikiai.

Daug baimių

Susitikime taip pat daug kalbėta apie tai, kad šeimoms būtina teikti socialinę, psichologinę ir kitokią pagalbą, kad vaikai galėtų augti savo biologinėse šeimose. Pasak susitikime dalyvavusios Rasos Dičpetrienės, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinės direktorės, kartais užtenka šeimai suteikti būtiniausią materialinę pagalbą (padėti pastatyti krosnį, iškasti šulinį, uždengti stogą), kad šeima „nenusiristų“ ir vaikai nebūtų paimami.

Kiekviena šalies savivaldybė turi parengti ir pasitvirtinti socialinių paslaugų planus. Šiaulių apskrityje iš 7 savivaldybių kol kas tai padarė tik dvi - Šiaulių rajono ir Radviliškio rajono savivaldybės.

Skaitydama savivaldybių socialinių paslaugų planus R. Guobaitė-Kirslienė pasigedo konkretumo. Pavyzdžiui, planuose nurodoma, kiek planuojama steigti dienos centrų, tačiau nenurodoma, koks iš viso tokių centrų poreikis yra savivaldybėje.

Susitikimo dalyvė Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė pertvarkos procese pasigenda švietimo, medicinos ir kitų institucijų bendradarbiavimo. Šios įstaigos irgi turėtų teikti pagalbą į bėdą patekusioms šeimoms.

Vaikai ir tėvai pagalbą turi gauti ten, kur gyvena, ir ragino bendruomenes ryžtingiau imtis įvairių socialinių projektų (dienos, krizių centrų, „laikino atokvėpio“ paslaugos) įgyvendinimo, tam esą yra daugybė priemonių ir finansinių galimybių pasinaudojant įvairių užsienio šalių fondų parama.

Šiaulių regiono savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, kad vaikus globojančių šeimynų gal atsirastų daugiau, jeigu įstatymai būtų palankesni. Dabar šeimyną gali įkurti asmenys, ne mažiau kaip trejus metus buvę globėjais.

Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis įvardijo ir kitą problemą - visuomenė dar nepasirengusi tapti globėjais. Žmones stabdo įvairios baimės, ilgas pasirengimo procesas ir kita. Nemotyvuoja net atlygis.

Susitikime atkreiptas dėmesys, kad su vaikų auklėjimo problemomis susiduria ne tik biologiniai tėvai, bet ir specialiai paruošti globėjai, įtėviai, todėl ir jiems reikalinga psichologinė pagalba, kurios ne visada sulaukia.

Globėjų turi ieškoti savivaldybės

Pastaruoju metu, padaugėjus pranešimų apie skriaudžiamus, neprižiūrimus vaikus, padaugėjo vaikų, paimamų iš šeimų. Prezidentės patarėja L. Antanavičienė sakė, kad šis kelias neišvengiamas ir jo nereikia bijoti. Ne visi pranešimai pasitvirtina, bet reaguoti būtina, siekiant užbėgti tragedijai už akių.

E. Jurkutės pateiktais duomenimis, pernai Šiaulių mieste buvo paimti 44 vaikai, 19 iš jų buvo nustatyta globa vaikų namuose, du pateko į šeimynas, 23 nustatyta globa šeimose. Praeitais metais į savo biologines šeimas sugrįžo 25 vaikai.

Daugiausiai vaikų iš šeimų pernai paimta Radviliškio rajone (79).

Savivaldybių socialinių skyrių atstovai dalindamiesi savo patirtimi sakė, kad paėmus vaikus pirmiausia prieglobsčio jiems ieškoma giminaičių šeimose ir tik kraštutiniu atveju vaikai vežami į globos namus. Ieškoti, ruošti globėjus yra kiekvienos savivaldybės reikalas. R. Dičpetrienė sakė dažnai išgirstanti klausimą, kur jų rasti. Viešnia potencialių globėjų patarė ieškoti veiklių moterų asociacijose, klubuose, taip pat mokyklose, darželiuose, tai yra lankytis tėvų susirinkimuose ir kalbėti apie tai.

L. Antanavičienė metė akmenį į politikų daržą. Patarėja sakė, kad lankydamasi Seime dažnai išgirsta kai kurių politikų pasisakymų, kad į vaikų globos namus investuota daug lėšų, kam juos naikinti, vaikai nelaimingi išsikeldami į šeimas, nes išsiskiria su draugais ir panašiai. Tačiau pertvarka, pasak patarėjos, neišvengiama. Visuomenė turi suvokti, kad vaikui geriausia augti šeimoje ar šeimos modelio namuose.

L. Antanavičienė dažnai sulaukia replikų, jog laikinaisiais globėjais žmonės susigundys tapti tik dėl didelio atlygio. Patarėja priminė, kad globėjai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir ištisus metus, todėl joks atlygis už tokį darbą negali būti per didelis.