Paviešino, kokių kuriozų patyrė globos namuose: vaikus gavo išrengtus nuogai

Sukurta : 2016-05-23 09:16:55
Paviešino, kokių kuriozų patyrė globos namuose: vaikus gavo išrengtus nuogai

Šaltinis: Ieva Urbonaitė-Vainienė, www.DELFI.lt

Globos namuose, iš kurių Daiva su vyru paėmė du vaikus, vilniečiai pasijuto, kaip grįžę į sovietmetį.

Labiausiai įtėvius pribloškė, kad jiems mažylius atidavė nuogus, prieš tai personalas visaip davė suprasti, kad gal neverta įsivaikinti 2,5 ir 3,5 metukų vaikų su neaiškia genetika, tik atkakliai prašant teikė informaciją apie juos.

Apie tai, kad vaikai iš globos įstaigų išleidžiami tik perrengti atvežtais drabužiais, įtėviams ir globėjams pasakoma dar per kursus. Tačiau nuogai išrengiamų vaikų vaizdo Daiva iki šiol negali pamiršti.

„Net apatines kelnaites numauna, tarsi trejus su puse metų globos įstaigoje gyvenęs žmogus nevertas jokiausio asmeninio daiktelio. Mums tikrai ne problema vaikus apipirkti, bet iš principo tai nesuderinama su žmogišku orumu. Juk dabar 2016 metai – ne karas, ne badas. Kai papasakoju žmonėms, negali patikėti“, – dalijosi mama.

Per smulkmenas, kurias vardijo vilnietė, ir atsiskleidžia esmė – kad vaikas ne tikslas, o priemonė vaikų namams gyvuoti, išsaugoti darbo vietas, gauti atlyginimus ir patogiai gyventi.

Įvaikinimo istoriją vadina sėkminga, tačiau neišvengė kartėlio

„Jau metai, kai mes kiekvieną rytą savo namuose girdime linksmų vaikučių čiauškėjimą ir pašaukti mama ar tėčiu atsisukame. Prieš metus mūsų gyvenimas pasikeitė – mes tapome dviejų mažų, judrių ir smalsių vaikučių tėvais. Rodos, o kas gi čia keisto ar neįprasto? Tačiau neįprastas buvo vaikų kelias į mūsų šeimą“, – DELFI pasakojo prieš metus dviejų vaikų mama tapusi Daiva.

Prieš kelerius metus ji su vyru nusprendė įsivaikinti, neišsigando mitų, gandų ir gąsdinimų apie ilgą, sudėtingą ir neva brangų procesą. „Giliai širdyje jautėme, kad kažkur mūsų laukia mūsų vaikai“, – sakė iškart dviejų vaikų mama tapusi moteris.

Poros neišgąsdino nei dokumentų tvarkymas, nei kursai, kurie ne tik jiems, bet ir kitiems kursus lankiusiems būsimiems tėveliams buvo labai naudingi. „Teismų procesas vyko sklandžiai ir, palyginti, labai greitai. Visi procese sutikti asmenys, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai buvo paslaugūs ir geranoriški“, – pabrėžė DELFI pašnekovė.

Daivai norėjosi šia šviesia gaida ir baigti, paneigti mitus apie negeranoriškai nusiteikusius valdininkus. Deja, nusivylimo kartėlio ir jiems nepavyko išvengti.

„Iš visų sutiktų įvaikinimo procese asmenų nuvylė tik miestelio, kurio vaikų namuose augo mums pasiūlyti mažyliai, administracija. Nesulaukėme iš jų nei palaikymo, nei geranoriškumo, savo pareigas jie atliko tik formaliai. Mums susidarė įspūdis, kad jie nėra suinteresuoti vaikų įvaikinimu, nors būtent šių žmonių dalyvavimas yra labai svarbus. Mums rūpėjo, kaip gyveno, kuo sirgo, ką mėgo, kur buvo mūsų vaikai prieš patekdami į mūsų šeimą. Juk jie augs, užduos mums klausimų apie praeitį, į kuriuos mes ne visada turėsim atsakymų“, – kalbėjo mama.

Daiva išskyrė pagrindinius įvaikinimo proceso trukdžius, su kuriais jai asmeniškai teko susidurti.

Vaikų namai pilni, bet įsivaikinimo tenka laukti eilėje

Kaip ir daugelis kitų įtėvių, DELFI pašnekovė su vyru iš pradžių niekaip negalėjo suprasti, kodėl 3000 vaikų auga globos namuose, tačiau tėvų, laukiančių siūlymo susipažinti su galimu įvaikinti vaiku, eilė nemažėja. Priežastis, kad daugelio vaikų teisinis statusas nesutvarkytas. Tai reiškia, įvaikinimas negalimas, nes nėra apribotos jų tėvų teisės.

„Suprantame, kad nėra nieko svarbiau, kaip vaikui augti savo biologinių tėvų šeimoje. Tačiau daugelio šių vaikų tėvai pamiršo apie jų buvimą. Jie nelanko, nesidomi, nesirūpina. Natūraliai kyla klausimas, kas svarbiau – vaikų teisė turėti laimingą vaikystę ir visavertį gyvenimą, ar tėvų teisė (palikus vaikus vaikų namuose) išlaikyti teisę juos kada nors susigrąžinti“ – kėlė klausimą Daiva.

Suinteresuoti savo darbo vieta, o ne įvaikinimu

Daivai su vyru susidarė įspūdis, kad vaikų namai, kuriuose jie lankėsi, visai nesuinteresuoti, kad vaikai būtų įvaikinami, ypač, jeigu jie sveiki ir savo elgesiu nekelia jiems rūpesčių.

„Mes susidūrėme su labai formaliu požiūriu, kurio tikslas – administracijos patogumas ir kad kuo mažiau būtų trukdžių komfortiškam darbo dienos ritmui. Kai gavome Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pasiūlymą dėl galimų įvaikinti vaikų, nuvykus į vaikų namus susidarė įspūdis, kad grįžome į praeitį – sovietinius laikus. Direktorė nieko negalėjo pasakyti apie siūlomus įvaikinti vaikus ir tik nukreipė į jų auklėtojas. Auklėtojos pasakė, kad vaikai, kaip vaikai, ir negalėjo įvardinti jokių juos apibūdinančių bruožų – elgesio, charakterio ypatybių, pomėgių, gabumų ar poreikių. Pasidarė akivaizdu, kad vaikas, kaip asmenybė nedomina ir vaikų namai užtikrina tik fiziologinį jų egzistavimą“, – sakė Daiva.

Šeimai nebuvo suorganizuotas nei vienas susitikimas su vaikų namų personalu, jie patys turėjo susižinoti, kada dirba vaikų namų gydytoja, logopedas ir į kitą miestą vykti su jais pasikalbėti kiekvieno jų darbo metu.

„Nepaisant, kad jau buvo pradėtas konkrečių vaikų įvaikinimo procesas (paduoti dokumentai teismui) mums pabrėžtinai ir nuolatos buvo primenamos lankymosi namuose taisyklės, deja, patogios administracijai, bet ne vaikų su busimais įtėviais ryšio mezgimui ir vystymui“, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.

Laikomi, kaip rezervatuose

Remdamiesi asmenine patirtimi vilniečiai teigė, jog vaikų namuose vyraujanti gyvenimo ir ugdymo tvarka tikrai neprisideda prie vaikų normalaus ugdymo ir jų vystymosi: „Vaikai pažinimo mokomi tik iš paveikslėlių ir laikomi, kaip rezervatuose. Už vaikų namų teritorijos išvedami vieną ar du kartus į metus“, – sakė apie tai iš privataus pokalbio su kolektyvo nariais sužinojusi Daiva.

Du vaikus įsivaikinusiai moteriai tai bylojo ir vaikų reakcijos į paprasčiausias vietas – parduotuvę, parką su vaikų žaidimo aikštelėmis ir pan.

„3,5 metų laisvai šnekantis vaikas nežinojo, kas yra miškas, ežeras, nebuvo stovėjęs basas ant žolės, nepažino spalvų, nežinojo vaisių, daržovių pavadinimų, neatpažino populiariausių vaikiškų pasakų personažų ir t. t. Po kartu praleistų metų galim matyti nenusakomą pažinimo bei vystymosi pokytį visais aspektais“, – sakė mama.

Laikyti vaiką uždarytą tarp sienų ir teritorijos tvorų, Daivos žodžiais, nusikaltimas“ „Paskui taip gaunasi, kad tiems vaikams nustatomas sutrikęs vystymasis. Tačiau jei tas pats vaikas augtų namų aplinkoje, to sutrikimo tikrai nebūtų. Man peršasi mintis, kad daugeliu atvejų sutrikimai nustatomi tik dėl to, kad vaikai auginami rezervate – nežmoniškom sąlygom. Sutrikusiais juos padaro žmonės, kuriems mokesčių mokėtojai moka atlyginimus: pradedant vaikų namų direktore ir baigiant ūkvedžiais. Jei gerai pamenu, vaikų globos namuose, iš kurių paėmėm saviškius, buvo apie 60 vaikų ir dvigubai daugiau personalo“.

Drabužėliai

Juos vilniečiai įtėviai išskiria kaip formalaus požiūrio į vaiką iliustraciją. Pasiimant vaikų namų auklėtinį jis išrengiamas ir atiduodamas įtėviams visiškai nuogas.

„Kad ir kaip administracijai būtų sunku „nurašyti“ vaiko drabužėlius gal verta pasistengti dėl vaiko ir jo orumo? Ar tikrai dar ir šiuo metu komplektas drabužėlių vis dar išlieka nepakeliama našta valstybei?“ – nesuvokiama Daivai.

Nemokama teisinė pagalba. Žyminis mokestis

Įtėvių nuomone, siekiant, kad įvaikinimo procesas būtų kuo prieinamesnis ir paprastesnis, būtina užtikrinti ir nemokamą teisinę pagalbą įtėviams. Tai ypač aktualu ruošiant dokumentus teismui. Patrauklumo įvaikinimui neprideda ir teisminiame procese valstybei privalomas mokėti žyminis mokestis.

Gąsdina, kad vaikai – blogos genetikos

Daivai nepriimtinas nuolatinis kartojimas, kad vaikai iš vaikų namų – blogesni, tarsi antrarūšiai.

„Skaudžiausia, kad blogos genetikos argumentą naudoja netgi vaikų namų darbuotojai. Kai mes nuėjome pasikalbėti su medike apie vaikus, kurie mums buvo pasiūlyti įvaikinti, ji tarsi įspėdama pasakė: „Na jūs ir drąsūs žmonės“. Suprantu, kad ji daugiau žino apie jų aplinką šeimą, giminę ir norėjo mus įspėti. Tačiau tie vaikai dėl to nekalti“, – sakė mama, savo įvaikinimo patirtį, nepaisant šaukšto deguto, vadinanti sėkminga.

Vilniečiai nevažinėjo po vaikų namus ir nesirinko iš labiausiai patikusių. Į šeimą priėmė vaikus, kurie jiems buvo pasiūlyti. Daivos žodžiais, tai primena tikrą laukimąsi, kai esi pasiruošęs priimti vaiką, kaip Dievo dovaną, o ne išsirinkti, kaip parduotuvėje.

„Pas mus vaikai gyvena metus ir pokytis – milžiniškas. Net neįmanoma nusakyti žodžiais, kaip pasikeitė jų emocinė būklė. Jiems nieko daugiau gyvenime nereikėjo, kaip mamytės ir tėvelio. Vaikų namuose jie buvo išmokyti sėstis ant puoduko, nusiprausti rankytes ir pan. Tačiau, kai nusivedėme į parduotuvę, vaikams atrodė kaip kosmosas. Lietė kiekvieną pakuotę ir klausdavo, kas čia yra. Sakydavau „Makaronai“ ir vaikai kaip stebuklą kartodavo „ma-ka-ro-nai“. Paprasti dalykai jiems buvo didžiausi atradimai, ką ir kalbėti apie didelę šeimą, kurią jie atrado atėję į mūsų namus – ne tik mamą, tėtį, bet ir senelius, tetas, dėdes, pusbrolius, pusseseres, kitus artimuosius, kurie vaikams labai svarbūs. Mūsų su vyru gyvenimas taip pat tapo daug pilnesnis, laimingesnis, kupinas džiaugsmo, atradimų ir prasmės“, - dalijosi Daiva.

Vilnietė neįsivaizduoja įstaigos, kuri galėtų vaikams pakeisti mamą ir tėtį. Didžiausia jos noras, kad kiekvienas vaikas juos turėtų. „Lietuvoje nemažai šeimų jau pasiekė tokį gerovės lygį, kad gali suteikti namus be tėvų gyvenantiems vaikams“, - mano dviejų vaikų mama.

Prezidentė: vaikai verčiami globos namų įkaitais

DELFI primena, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 tūkst. globojamų vaikų, pusė jų gyvena instituciniuose vaikų globos namuose.

Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas vaikų globos namuose gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, tai paverčia vaikus globos namų įkaitais, nes biurokratinė mašina gyvena nepilnamečių sąskaita.

Globos įstaigos gauna kelis kartus didesnį finansavimą nei vaikus globojančios šeimos ir šeimynos. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vaikų globos įstaigoms per metus skiriama 45 mln. eurų.

„Šeimynoje auginami vaikai gauna tik 300 eurų, o šeimoje globojami – tik 150 eurų. Taigi net skatinimo sistema yra nukreipta, deja, kad tie vaikų globos namai gyventų, išliktų ir vaikai juose būtų laikomi vien dėl finansinio suinteresuotumo“, – yra sakiusi prezidentė.

Pagal D. Grybauskaitės inicijuotas Civilinio Kodekso pataisas, be tėvų globos likęs vaikas bus apgyvendinamas globos institucijoje tik tais atvejais, kai nebus galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Nuo 2017 m. vaikai iki trejų metų amžiaus pateks į globos instituciją išimtiniais atvejais ir ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ilgesnė globa institucijoje bus leistina tik dėl objektyvių priežasčių, susijusių su specializuota sveikatos priežiūra, slauga ar kitais vaiko poreikiais, kai nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje.

Vyresnių vaikų laikinoji globa galės trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tais atvejais, kai vaiko laikinoji globa truks ilgiau nei 12 mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turės priimti vieną iš sprendimų: grąžinti vaiką į šeimą, tęsti vaiko laikinąją globą ir teikti paslaugas šeimai arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.