Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė: pasenusį „tai ne mano reikalas“ keisti į nuostatą „man rūpi“

Sukurta : 2016-12-27 11:01:55
Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė: pasenusį „tai ne mano reikalas“ keisti į nuostatą „man rūpi“

Šaltinis: Margarita Rimkutė, "Tauragės kurjeris"

Šių metų balandį Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva pradėta įgyvendinti kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios tikslas – bendromis šalies gyventojų ir organizacijų pastangomis spręsti skaudžiausias visuomenės problemas. Kampanijos internetiniame puslapyje registruojami gyventojų siunčiami empatiją ir iniciatyvumą žadinančių iniciatyvų pavyzdžiai. Tarp jų – ir laikraščio „Tauragės kurjeris“ iniciatyva. Apie šią akciją kalbamės su Tauragėje prieš keletą savaičių viešėjusia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, viena kampanijos įgyvendintojų Aira MEČĖJIENE.

– Ne paslaptis, kad mūsų šalies visuomenė vis dar neišlipa iš nihilizmo ir abejingumo liūno. Visi matome komentarus po straipsniais, komentatoriai tyčiojasi, smerkia įvairias negandas patyrusius žmones, jų šeimų narius. Neretai daugelis demonstruoja išankstinę nuomonę, kad kai kuriems visuomenės nariams neva net neverta padėti. Pagrindiniai prezidentūros vykdomos kampanijos tikslai yra telkti visuomenę būti neabejingiems. Ar ši kampanija siekia ugdyti visuomenėje empatiją?

– Kampanijos tikslas – esminis visuomenės nuostatų pokytis. Į situacijas, kurias įvardijame kaip socialines problemas, galime ir turime reaguoti kitaip. Žodis „empatija“ tikrai tinkamas, nes jis leidžia į kiekvieną situaciją pažiūrėti jautriai, asmeniškai, pirmiausia užduodant klausimą, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti, kad problema būtų išspręsta. Socialinės problemos yra palietusios tiek daug žmonių, šeimų, bendruomenių, kad joms išspręsti nebeužtenka socialinių darbuotojų ir kitų specialistų. Kad pasiektume realių pokyčių, visi turime įsitraukti į kasdienines veiklas, paremtas dėmesiu, neabejingumu – empatija. Štai tada ir įvyks visuomenės nuostatų lūžis, kai po didelėmis problemomis – priklausomybėmis, skurdu, socialinių įgūdžių stoka – matysime žmones. Labai dažnai jų bėdos stiprėja todėl, kad ir gaudami profesionalią pagalbą jie lieka atskirti nuo mūsų, palikti savo problemose. Ir ten, kur sveikoji bendruomenės dalis drįsta žengti pirmąjį žingsnį, ten, kur sąmoningai kuriami ir atkuriami socialiniai kontaktai, matome realias sėkmės istorijas. Jas gali turėti kiekviena šeima, kiekviena bendruomenė. Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva „Už saugią Lietuvą“ yra ne biurokratinė ar institucinė, tai visuomeninis judėjimas, jungiantis geriausias iniciatyvas ir idėjas, kaip siekti pokyčių Lietuvoje.

– Kas nutiko lietuviams, kodėl mus tenka mokyti, rodos, tokio elementaraus dalyko – žmogiškumo?

– Lietuviai – žmogiški ir jautrūs. Kampanijoje kaip geruosius pavyzdžius būtent ir rodome tuos žmones, kurie keičia kitų gyvenimus geru žodžiu, dėmesiu, rūpesčiu. Tokių žmonių labai daug. Tik todėl, kad iki šiol juos rodyti buvo nemadinga, nepopuliaru, apie jų geruosius darbus nežinojome. Tačiau visi kartu turime mokytis aktyviau, drąsiau reaguoti į problemines situacijas. Esame jautrūs ir pastabūs – bendruomenė, kaimynai žino, kokie sunkumai yra užgulę vieną ar kitą šeimą, žmogų. Tačiau čia susiduriame su nežinojimo problema – o kaip reikia, o kaip galima reaguoti į šią situaciją? Ar turiu teisę kištis į kito gyvenimą? Štai tokie pamąstymai ir sustabdo mus nuo sėkmingos tragedijų prevencijos. Jokiu būdu nesame nužmogėję, tik vis dar jaučiamės nedrąsiai padėdami kitiems – manome, kad kišamės. O be reikalo. Iniciatyvus kaimynų, kolegų, draugų pagalbos pasiūlymas parodo, kad žmogus su problema nėra vienas – tada jis ir pats geriau jausis, turės daugiau drąsos problemą spręsti, priimti specialistų pagalbą.

– Prie kampanijos „Už saugią Lietuvą“ visuomenė prisideda registruodama gerus pavyzdžius, kuriuos Lietuvos žemėlapyje žymite kampanijos simboliu skėtuku. Kiek gerų pavyzdžių sulaukėte?

– Kampanija startavo šių metų balandį ir per šiuos aštuonis veiklos mėnesius sulaukėme arti 300 iniciatyvų iš visos Lietuvos.

– Kokia iniciatyva pasirodė paliksianti didžiausią atgarsį ir reikšmę visuomenėje?

– Visos iniciatyvos svarbios, nes visos keičia konkrečių žmonių gyvenimus, stiprina motyvaciją ir telkia neabejingus. Svarbiausios iniciatyvos gimė iš pačių žmonių neabejingumo, jautrumo – todėl jos ir sukūrė tam tikrą sniego gniūžtės efektą.

Ypač sėkminga buvo akcija „Padovanok vaikui vasarą“ – užteko tik atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad labai daug vaikų iš sunkumus patiriančių šeimų nėra turėję normalių vasaros atostogų, matę jūros, ir pavyko net 700 vaikų padovanoti naujus įspūdžius ir patirtis. Tai gyvenimą keičianti patirtis. Keičiasi ne tik vaikai, keičiasi ir tie, kurie prisiliečia prie jų laisvalaikio, nes pamato, kiek nedaug reikia, kad vaikams atsirastų motyvacija keistis.

Kitas pavyzdys – kampanijos ambasadorė žurnalistė Daiva Žeimytė savo iniciatyva pakvietė 40 sunkumus patiriančių moterų į Niko Vujičičiaus motyvacinę konferenciją. Pamatėme, kaip svarbu šioms moterims yra bendrauti ne tik su socialiniais darbuotojais, bet ir su sėkmingais profesionalais. Todėl plečiame mentorystės idėją ir ji taps dar vienu kampanijos projektu.

– Vilniuje užregistruota keliasdešimt iniciatyvų, gerųjų pavyzdžių, Tauragėje – keturios. Tai Tauragės Švč. Trejybės parapijos vaikų dienos centras ir jų teikiama globa socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, vaikų vasaros stovykla socialinės rizikos šeimų vaikams Tauragės rajono Lomių mokykloje, Karolinos Jūrevičiūtės projektas „Visi vaikai svajoja“ ir mūsų laikraščio iniciatyva kurti ryšį tarp tų, kuriems reikia pagalbos, ir tų, kurie gali padėti. Kokios dažniausios kitų miestų iniciatyvos?

– Dažniausiai registruojamos iniciatyvos – įvairios savivaldybėse veikiančios socialinės paslaugos. Tai ir vaikų dienos, krizių, neįgaliųjų centrai, įvairios socialinės akcijos, renginiai, konferencijos. Vis aktyvesnės tampa bendruomenės ir jų įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą duoda puikių rezultatų. Registruodamos iniciatyvas su savo veiklomis taip pat supažindina nevyriausybinės organizacijos. Užregistruota „Tauragės kurjerio“ iniciatyva – redakcijoje dirbančių žmonių asmeninės atsakomybės įrodymas.

– Sakoma, niekas šuniui nepakels uodegos, tik jis pats. Tauragėje geri darbai tęsiasi. Prieš keletą mėnesių rengėme straipsnį apie Pagramantyje skurdžiai griūvančiame name gyvenančią šeimą, po publikacijos atsiliepė verslininkė, kuri nupirko šeimai statybinių medžiagų, šeima atnaujino savo ūkinį pastatą ir jau keliasi į jį gyventi. Kitas pavyzdys – verslininkai iš Kauno pasiūlė materialią paramą ketvertuką pagimdžiusiai tauragiškei Linai, kuri tapo vieniša. Verslininkai sudarė būtiniausių, didesnių išlaidų pareikalausiančių prekių sąrašą ir siunčia tas prekes šeimai: nupirko šaldiklį, automobilinę kėdutę, įvairių kūdikių prekių, maisto papildų. Tokia šios kampanijos esmė?

– Kampaniją „Už saugią Lietuvą“ pradėjome su tvirtu žiniasklaidos įsipareigojimu skirti dėmesį gerosioms istorijoms. Matome, kad žiniasklaidoje tikrai daugėja įkvepiančių istorijų apie žmones, kurie išdrįso įsivaikinti, ėmėsi globoti, įveikė priklausomybes, ištrūko iš smurto artimoje aplinkoje ar užkirto kelią patyčioms. Tačiau jūsų redakcija tai daro jau seniai ir daro dar daugiau – patys aktyviai dalyvauja ieškodami ar teikdami pagalbą, rūpindamiesi, kad paramos sulauktų tie, kam jos labiausiai tuo metu reikia. Šie pavyzdžiai – tik dar vienas liudijimas, kad esate tikrai verti pernai jums įteikto socialiai atsakingos žiniasklaidos apdovanojimo.

– Kokių tolimesnių siekių turi jūsų įgyvendinama kampanija ir kiek laiko planuojate ją tęsti?

– Planai dideli, apimantys ne vieną sritį. Kaip institucija toliau sieksime sisteminių pokyčių – jau parengtos įstatymų pataisos, padėsiančios mažinti biurokratizmą globos ir įvaikinimo procesuose, kad vaikai globos įstaigose užsibūtų kuo mažiau. Kitas svarbus darbas – užtikrinti, kad jau priimti įstatymai būtų įgyvendinami sėkmingai ir sklandžiai. Vienas svarbiausių uždavinių – padėti švietimo bendruomenei pasirengti Švietimo įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms kovą su patyčiomis. Džiaugiamės, kad tai nebebus tik vieno vaiko ir jo šeimos klausimas, tai visos mokyklos bendruomenės uždavinys.

Toliau savo iniciatyvumu stebina kampanijos partneriai – nevyriausybinės organizacijos, institucijos, verslas, ambasadoriai. Naujos idėjos ir iniciatyvos skiriamos tiems, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar – su partneriais kursime dienos centrus, stiprinsime patyčių prevenciją, skleisime gerąją patirtį kovoje su priklausomybėmis, keisime visuomenės nuostatas smurto artimoje aplinkoje klausimais. Kalbėsime – apie realius pokyčius ir apie tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad jie atsirastų. Kampanijai nėra jokių terminų – mes tik pradėjome ir sėkmingai judame darydami konkrečius darbus.

– Aira, nekalbant apie jūsų kampaniją, ko dar reikia, kad Lietuva taptų saugesnė?

– Žmogui gera gyventi, kai jis mato aplink save laimingus žmones ir gyvena mylimoje šalyje. Kiekvienas mūsų galime prisidėti prie saugesnio ir gražesnio gyvenimo Lietuvoje pradėdami nuo savęs – pakeisdami pasenusį „tai ne mano reikalas“ į nuostatą „man rūpi“. Tik tada, kai nebūsime abejingi ir mums pradės rūpėti tai, kas vyksta aplink mus, prasidės teigiami pokyčiai ir visoje šalyje.