Savižudybės Lietuvoje – rimta problema

Sukurta : 2016-05-27 11:16:23
Savižudybės Lietuvoje – rimta problema

Šaltinis: Gražina Dagytė, www.varena.lt

Praėjusį pirmadienį Varėnos rajono savivaldybės atstovai dalyvavo seminare „Savižudybių galime išvengti", kuris vyko Kupiškio kultūros centre. Renginio organizavimu rūpinosi Kupiškio rajono savivaldybė, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Rotary international klubas, Jaunimo linija bei organizacijos „Globalūs Lietuvos lyderiai" (GLL) nariai.

Į Kupiškį susirinko Kaišiadorių, Kelmės, paties Kupiškio, Rietavo ir Varėnos rajonų atstovai. Rotary inicijuoto projekto tikslas - supažindinti su savižudybių prevencijos projektu ir gerosiomis Kupiškio rajono patirtimis bei pasirašyti Rotary apygardos ir savivaldybių Bendradarbiavimo memorandumus.

Savižudybių prevencijos programą vykdys penki rajonai

Sveikinimo žodį taręs Kupiškio rajono meras sakė tikintis, jog seminaro dalyviai susitiko ne veltui. Lietuvoje yra labai daug žmonių, kuriems reikia pagalbos. Pastebėta, jog „dėl slogaus emocinio klimato žmonės palieka Lietuvą, o likusieji sprogdina statistiką savižudybių rodikliais". Prieš trejetą metų Lietuvoje viešėjęs buvęs Bogotos meras Antanas Mockus mūsų šalies šviesuomenę ragino imtis priemonių, kurios žmones atitrauktų nuo minties pakelti prieš save ranką.

2014 metų pabaigoje GLL valdybos pirmininkas Vladas Lašas sutelkė savižudybių prevencijos ekspertus, ragindamas kuo greičiau spręsti šią skaudžią problemą. Tada ir buvo nuspręsta sukurti nacionalinį savižudybių prevencijos planą, tačiau tai pradėti vykdyti imtasi nuo vieno nedidelio Kupiškio rajono, išsiskyrusio liūdnais rodikliais ir vietos žmonių sąmoninga iniciatyva keisti situaciją bei psichologės Valijos Šap lyderyste. Kupiškyje bendromis pastangomis buvo suburta krizių valdymo grupė, sukūrusi savižudybių prevencijos veiksmų algoritmą. Per dvejus metus pasiekta gerų rezultatų. Greitai GLL nariai kreipėsi į savarankiškos Lietuvos Rotary apygardos vadovą Vygintą Grinį, kurio pastangomis Lietuvos Rotary klubai susitelkė tam, kad Kupiškyje išdirbtas algoritmas ir visa savižudybių prevencijos sistema būtų išplėsta į dar keturias savivaldybes. Atsižvelgus į savižudybių statistikos rodiklius bei savivaldybių politikų valią spręsti minėtą skaudžią problemą, kartu su Kupiškio rajonu savižudybių prevencijos programą vykdys ir Kaišiadorių, Kelmės, Rietavo ir Varėnos rajono savivaldybės.

Dalijosi skaudžia patirtimi

Renginio pradžioje jautriai į susirinkusiuosius kreipėsi aktorė, renginių vedėja Jurgita Jurkutė. Artimo žmogaus mirtį išgyvenusi moteris teigė galinti būti tiltu tarp žmonių, patyrusių artimųjų netektį ir visuomenės narių, nežinančių, kaip kalbėtis su išgyvenančiais artimųjų savižudybę. Ji pastebėjo, jog Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 žmonių. Tą skaičių reikėtų padauginti iš dešimties, nes dėl kiekvieno mirusiojo išgyvena jo šeimos nariai, bendradarbiai, artimi draugai. Jurgita Jurkutė pastebėjo, jog mūsų šalies žmonėms yra labai sunku kalbėti apie savižudybes. Dauguma nelaimę išgyvenančių lietuvaičių nuo aplinkinių atsitveria tylos siena. Pasak aktorės, mūsų šalyje yra per daug kenčiančių žmonių, nedrįstančių prisipažinti, kad jiems reikia pagalbos.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas tvirtino, jog paprasčiausia, ką galime mes visi - kalbėtis. Mūsų šalyje kasmet sulaukiama 2,2 milijonų vaikų, ieškančių pagalbos, skambučių. M. Majauskas pastebėjo, jog paskambinusieji į gydymo įstaigas, paprastai sulaukia patarimo kreiptis į psichiatrus, paskambinti po mėnesio ir t.t. Atsitikus nelaimei, gydytojai paprastai suteikia būtinąją pagalbą. Po to žmogus tiesiog išeina į gatvę su dar stipriau jį slegiančiomis niūriomis mintimis. Dėmesys žmogui, kuris abejoja, ar jam verta gyventi, pasak visų lektorių, daro stebuklus.

Į susirinkusiuosius kreipėsi savižudybių prevencijos įgyvendinimo Kupiškio rajone darbo grupės koordinatorė, psichologė Valija Šap, sukūrusi savižudybių prevencijos modelį Kupiškio rajono savivaldybėje. Ji ėmėsi veiklos viena, bet pamažu prisijungė žmonės, kurie tikėjo vienas kitu.

Pasak Vlado Lašo, kiekvienam iš mūsų taikos metu išgelbėti bent vieną žmogų yra geriausia, ką galime padaryti. „Didelė problema visada yra ir didelė galimybė", - tvirtino Vl. Lašas.

Kupiškėnai pasakojo supratę, kaip svarbu telkti kaimų ir miestelių bendruomenes, kad žmogus pamatytų žmogų, kad galėtų šalia esantį tiesiog... apkabinti. Į veiklą įsijungė policijos pareigūnai, medikai, psichologai ir kt. atsakingi asmenys. Vaikų gydytojas telefonu atsiliepia visą parą, jau kuriama pagalbos grupė nusižudžiusių artimiesiems. Kupiškėnai džiaugėsi planuojantys atlikti ir mokslinius tyrimus.

Kupiškėnai pasakojo, jog 2015 metais tarp nusižudžiusių daugiausia buvo vyresni žmonės, jautę baimę dėl ligų, nedarbo, senatvės, vienišumo. Dažniausiai vaikai pasirūpina artimųjų materialine gerove, tačiau tai nesuteikia visiško saugumo.

Kupiškėnai - puikus pavyzdys

Sveikinimo žodį tarusi LR Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė tvirtino, jog kupiškėnai yra ne vieni kovoje už žmogaus gyvybę. Prezidentės organizuojama kampanija "Už saugią Lietuvą" skatina visus vienytis. Kupiškėnai yra puikus pavyzdys, kaip bendrą kalbą gali rasti ir verslininkai, ir medikai, ir mokslininkai. Kupiškėnų aktyvistams už nuveiktus darbus veikloje už saugią Lietuvą buvo įteikti apdovanojimai - ženkleliai. Kampanijos ženkleliu buvo apdovanota ir Varėnos rajono savivaldybės gydytoja Irma Lukminienė.

„Varėna yra pirmaujanti savižudybių skaičiumi. Pirmiausia suformuosime vietos veiklos grupę Rotary projektui vykdyti, - sakė gydytoja I. Lukminienė. - Įsteigus veiklos grupę, bus diegiamas savižudybių prevencijos modelis, kurio dėka institucijos bus įgalintos laiku ir efektyviai reaguoti. Bus organizuojami mokymai Varėnos rajono bendruomenėms, tikimės, jog pavyks sumažinti savižudybių skaičių mūsų rajone".

„Savaime niekas neišsispręs, reikia imtis priemonių. Žinome, jog spręsdami savižudybių problemas galime remtis Kupiškio savivaldybės įdirbiu, todėl ir važiavome su juo susipažinti iš arčiau. Yra politinė valia keisti situaciją. Sumanymą aptarsime su Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariais, išanalizuosime esamą situaciją, savižudybių priežastis, suplanuosime priemones savižudybių prevencijai įgyvendinti. Tikslas - sumažinti šią negandą", - po renginio sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Astutė Žmuidinavičienė pastebėjo, jog Varėnos kraštas savižudybių skaičiumi šalyje pirmauja jau kelerius metus. „Mes jau teikėme sprendimo projektą savivaldybės tarybai dėl dalyvavimo bendrame Lietuvos - Lenkijos projekte, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas savižudybių prevencijai", - kalbėjo direktorė. Jos manymu, savižudybių skaičių stipriai lemia socioekonominės priežastys ir alkoholis bei dvasinės problemos.