Savižudybių prevencijai - rotariečių injekcija

Sukurta : 2016-05-27 11:32:29
Savižudybių prevencijai - rotariečių injekcija

Šaltinis: Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, www.kmintys.lt

„Savižudybių galima išvengti“, - tokia buvo gegužės 23 dieną Kupiškyje vykusio seminaro pagrindinė mintis. Dalyvavo gausus būrys psichologų, politikų, neabejingų šiai problemai savanorių. Tądien Kupiškio rajono savivaldybė, Kaišiadorių, Kelmės, Rietavo ir Varėnos savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su tarptautiniu Rotary klubu dėl projekto „Savižudybių prevencijos modelio ir jo diegimo penkiose Lietuvos savivaldybėse“ įgyvendinimo.

Patirtį perteikė tokią prevencijos programą Kupiškyje jau vykdę visuomenininkai. Kiek žada skirti finansų šiam projektui ir kaip tos lėšos turėtų būti paskirstytos, informavo Rotary klubo atstovas. Prezidentūros atstovai seminaro dalyviams perdavė prezidentės sveikinimą. Buvo pabrėžta, kad savižudybių prevencija yra svarbi prezidentės inicijuotos akcijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Apkabinimo galia

Seminaro dalyvius sveikinęs rajono meras Dainius Bardauskas pabrėžė, kad grupelės entuziastų darbas Kupiškyje savižudybių prevencijos srityje išaugo į nacionalinės svarbos veiklą. Gal ne viską jiems sekėsi įgyvendinti, kaip buvo norėta, bet svarbiausia, kad buvo pradėta garsiai kalbėti apie visai Lietuvai opią problemą.

Seminaro viešnia, aktorė Jurgita Jurkutė, kalbėjo apie savo išgyvenimus, kurie ją užplūdo sužinojus apie tėčio savižudybę. „Pasijutau palikta. Maniau iš pradžių, kad tai tik mano ir mano šeimos problema. Užsisklendžiau. Vėliau suvokiau, kad tai daug didesnė bėda. Statistika rodo, kad per penkerius metus ta problema Lietuvoje palietė dar apie 50 tūkst. žmonių. Tokiai mažai šaliai kaip mūsų tai labai didelis skaičius. Būtina tą skaičių mažinti.

Kai nusižudė aktorius Vytautas Šapranauskas, talentingas žmogus, mano mokytojas, jaučiau kaltę, beprasmybę, buvo apėmęs bejėgiškas nusiminimas. Panašiai tokiu atveju jaučiasi daugelis žmonių. Ką tuomet daryti, atsakymą radau vienoje psichologės profesorės Danutės Gailienės knygoje. Sužinojau, kad yra trys vengimo apie savižudybę kalbėti su aplinkiniais priežastys. Tai savikliova, kai galvojama, kad žmogus turi pats spręsti savo problemą ir neapkrauti kitų, nepriimti pagalbos iš šalies. Tokia pozicija gimdo kitą priežastį - nepasitikėjimą aplinkiniais (galvojama, kad kiti nenori susidėti su kenčiančiais žmonėmis, atsiribojama nuo visų). Trečioji priežastis - visuomenės požiūris į savižudybę.“

„Iki šiol daugelis slepia savo artimojo savižudybės faktą. Tai tarsi uždeda artimiesiems, giminėms neigiamą socialinę žymą. Toks slopinimas gali sukelti agresiją prieš save ar aplinkinius.

Savižudybės mastai rodo, kad pas mus yra per daug kenčiančių žmonių. Reikia sulaužyti tą slegiančią tylą. Mes reikalingi vieni kitiems net tuomet, kai netyčia susitinkame gatvėje.

Negaliu pamiršti vieno tokio susitikimo po tėčio mirties. Žmogus man tuomet nieko nepasakė, tik stipriai apkabino. Stebuklingas, mažas dalykas, kurį galite padaryti - apkabinti“, - apie savo išgyvenimus ir apie apkabinimo galią kalbėjo aktorė.

Vilniaus savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas irgi neseniai neteko savo tėvo. Ši netikėta netektis politiką pastūmėjo ieškoti atsakymų, ką daryti, kad žmonės nesižudytų. Tada jis sužinojo ir apie kupiškėnų veiklą savižudybių prevencijos srityje ir ėmėsi iniciatyvos tokį prevencinių veiksmų planą kurti sostinėje. „Žmonėms, išgyvenantiems psichologinę krizę, reikia aktyvios pagalbos, ne vienos vietos, kur jie galėtų kreiptis. Dažnai dar yra taip - ligoninėje sutvarsto žmogui riešą ir paleidžia į gatvę. Klaiki jo vidinė būsena, dėl kurios jis pakėlė ranką prieš save, niekam nerūpi“, - kalbėjo M. Majauskas. Jis papasakojo, kad šiuo metu yra rengiama knyga, kurioje bus išspausdintos atviros, ne anonimiškos, žmonių, susidūrusių su savižudybe, istorijos. Anot jo, žmonėms reikia išsakyti savo išgyvenimus, emocijas. Tokia knyga turėtų padėti kitiems, patekusiems į panašią situaciją, suvokti savo jausmus ir emocijas, nepalūžti.

Rotary apie projektą

Projektą „Savižudybių prevencijos modelio plėtojimas ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ pristatė šio projekto koordinatorius, rotarietis Vygintas Grinis.

Jis sakė, kad šis projektas bus teikiamas tarptautiniam Rotary fondui finansuoti. Jam įgyvendinti reikėtų 0,5 mln. JAV dolerių. Su šiuo sumanymu jau supažindintos Skandinavijos ir kelios JAV Rotary apygardos. Netrukus projektas bus pristatytas ir Seule vyksiančiame rotariečių sambūryje. Tikimasi, kad šiam projektui bus pritarta, todėl reikėjo ekspertų išvadų ir bendradarbiavimo memorandumo pasirašymo.

Aktyviai įsijungti į projekto veiklą pagal savižudybių rodiklius (tose savivaldybėse savižudybių yra daugiau nei kitose vietovėse) buvo atrinktos savivaldybės iš kiekvieno Lietuvos Rotary apygardos krašto - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Projektui įgyvendinti Kaišiadorių, Kelmės, Kupiškio, Rietavo ir Varėnos rajonų savivaldybėse yra sudarytos veiklos grupės. Į jas deleguoti ir rotariečiai. Kupiškyje jiems atstovaus Kupiškio Rotary klubo narys Julius Vytautas Semėnas.

„Svarbu, kad tos grupės veiktų stabiliai, kad joms veiklos sąlygas užtikrintų ir savivaldybės, kad jų veikla tęstųsi ir pasibaigus projektui.

Įgyvendinant projektą numatyta 112 tūkst. dolerių skirti savižudybių prevencijos mokymams, 290 tūkst. dolerių - paramai psichologinės pagalbos linijai, 45 tūkst. dolerių - visuomenės švietimo kampanijai, 38 tūkst. dolerių - projekto valdymui ir administravimui, 15 tūkst. dolerių - projekto viešinimui.

Iš kupiškėnų patirties

Valija Šap, savižudybių prevencijos įgyvendinimo Kupiškio rajone darbo grupės koordinatorė, psichologė, perteikė darbo patirtį.

Pasak jos, Kupiškyje iki šiol savižudybių skaičius buvo du kartus didesnis nei šalies vidurkis. Dėl to entuziastai, susivieniję su ekspertais bei verslininkais, ėmėsi savižudybių prevencijos programos. Čia organizuoti mokymai seniūnams, medikams, švietimo darbuotojams, policijos pareigūnams, psichologams.

Taip pat sukurtas ir išmėgintas modelis, kaip reikėtų reaguoti, jei įtariama, kad kažkas iš artimųjų ar aplinkinių planuoja nusižudyti, kaip teikti pagalbą mėginusiems, ketinusiems nusižudyti ir nusižudžiusių asmenų artimiesiems.

Anot organizatorių, dėl šių priemonių situacija Kupiškyje ėmė keistis - su sunkumais susidūrę žmonės vis dažniau ieško ir kreipiasi pagalbos.

V. Šap teigė, kad pavyko sumažinti savižudybių skaičių 35-45 metų amžiaus žmonių grupėje, bet pastaraisiais metais itin padaugėjo savižudžių tarp vyresnių nei 65 metai žmonių. Specialistų ir finansavimo stoka neleidžia tolygiai skirti dėmesio visų amžiaus grupių asmenims.

Per grupės veiklos laikotarpį buvo registruota 18 savižudybių, 26 mėginimai ir 25 ketinimai nusižudyti. Buvo suteiktos 24 psichologinės konsultacijos mėginusiems nusižudyti ir 20 - ketinusiems tai padaryti. Savižudžių artimieji gavo 4 tokias konsultacijas.

Savanorystės pagrindu teiktos 32 individualios psichologinės konsultacijos, 28 konsultacijos telefonu. Registruota 12 vizitų į namus. Sulaukta 141 skambučio dėl pagalbos teikimo ir organizavimo, problemų aptarimo (dažniausiai su specialistais), 27 kartus buvo organizuota pagalba.

V. Šap pabrėžė, kad žmonių, kurie kreipiasi dėl psichologinės pagalbos, rajone labai padaugėjo, bet poreikiui patenkinti nepakanka specialistų. Šiuo metu Kupiškio poliklinikoje psichologas pacientus priima 1 kartą per savaitę.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją nuo 2016 metų sausio pabaigos privačios iniciatyvos dėka yra finansuojamos psichologinės konsultacijos krizių atveju. Sausio-balandžio mėnesiais savižudybių prevencijos veikloje dalyvaujantys psichologai suteikė 96 val. individualių konsultacijų. Iš jų 60 val. konsultacijų apmokėjo verslo atstovai (1 200 eurų), o už kitas 36 val. konsultacijų sumokėjo patys klientai.

Pripažinimas

Seminaro dalyvius pasveikino Prezidentūros atstovai. Savižudybių prevencijos projekto komandoms, ekspertams ir savanoriams buvo įteikti ženkleliai „Už saugią Lietuvą“. Pabrėžta, kad Kupiškis yra sėkmės pavyzdys - pavyko savižudybių prevencijai sutelkti specialistus, ekspertus, bendruomenę ir sukurti algoritmą, ką reikėtų krizės atveju daryti. Tai sektinas pavyzdys. Lietuva turi būti saugi ne tik energetiškai, ekonomiškai, bet ir emociškai.

Vėliau vyko diskusijos. Kalbėta, kodėl nėra valstybinės savižudybių prevencijos strategijos, dėl ko jos reikia. Seminaro dalyviai diskutavo susiskirstę į grupes. Buvo aptartos įvairios temos: „Politinė valia -sėkmės akceleratorius“, „Emocinė pagalba - kiekvieno bendruomenės nario atsakomybė“, „Neformalus viešojo sektoriaus vaidmuo“, „Pozityvi aplinka - sveikos bendruomenės garantas“.