Smurtą ir patyčias mokyklose turėtume mažinti visi

Sukurta : 2016-05-23 11:16:17
Smurtą ir patyčias mokyklose turėtume mažinti visi

Praėjusią savaitę, gegužės 10 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė nemažai dėmesio smurto ir patyčių mokyklose prevencijai. Kartu su psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, įvairių mokyklų vadovais siekė aptarti, kokiomis priemonėmis mažinti smurtą bei patyčias mokyklose ir kaip užtikrinti vaikų saugumą.

Numatomos Švietimo įstatymo pataisos

Nors patyčių mastas, kaip teigia statistikos duomenys, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, daugelis mokyklų tokią informaciją neigia, o ugdymo įstaigų vadovai tvirtina, kad jų mokyklose patyčių nėra. Šalies Prezidentė D. Grybauskaitė viešai pripažino, kad skaudžių nelaimių dėl patyčių ir smurto Lietuvoje tik daugėja, tad siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, kuriose numatyta įteisinti patyčių sąvoką, sukurti vieningą kovos su smurtu ir patyčiomis sistemą visoms bendrojo ugdymo ir profesinio parengimo įstaigoms. Taip pat numatyta, kad kiekviena mokykla privalomai vykdytų bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą, o mokytojai būtų įpareigoti kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.

Įstatymu siūloma numatyti, kad susidūrus su smurto atveju nedelsiant būtų teikiama psichologinė pagalba ir smurtą patiriančiam, ir smurtautojui bei jo tėvams, o kai kuriais atvejais ir mokytojams. Siekiama pažaboti ir vienas sunkiausiai valdomų – elektronines patyčias. Prezidentė siūlo pastebėjus patyčių atvejį internetinėje erdvėje informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą ir per 24 valandas pašalinti netinkamo turinio informaciją. Tai vienas iš Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kompanijos „Už saugią Lietuvą“ etapų.

„Situacija nėra pati blogiausia“

Visose Palangos bendrojo ugdymo įstaigose vaiko saugumui užtikrinti sudarytos Vaiko gerovės komisijos, dirba ne tik socialiniai ar specialieji pedagogai, bet ir psichologai, kuo gali pasigirti toli gražu ne kiekviena mokykla. Tačiau vien to, pasirodo, užtikrinti vaikų saugumui neužtenka. Patyčios egzistuoja ne tik mokyklose, bet ir namie, viešosiose žaidimų, internetinėje erdvėje. Kovoti su patyčiomis įkurta ne viena asociacija ar organizacija, pagalbos tarnybos, tokios kaip „Draugiškas internetas“, „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“.

Vieni iš „Vaikų linijos“ organizatorių – Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Įstaigos direktorė, palangiškė Ulijana Petraitienė, teigia, kad ne visai galėtų sutikti, jog patyčių mastas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje: „Manau, kad situacija yra valdoma ir skaičiai kasmet gerėja. Nesvarbu, kad gerėjimas nėra labai staigus ir ryškus, bet vis dėlto – tai jau progresas“.

Pasak U. Petraitienės, Prezidentės siūloma Švietimo įstatymo pataisa labai reikalinga: „Seniai turėjome išgryninti patyčios sąvoką, sukurti vieningą prevencinę sistemą visoms bendrojo ugdymo įstaigoms, kad galėtume veikti išvien. Visur yra gerai, kur yra sistema, tad tokiu būdu kovoti su patyčiomis ir smurtu artimoje aplinkoje galbūt taps dar lengviau“.

Patyčias mokykloje patiria ne tik vaikai

U. Petraitienė „Palangos tiltui“ pasakojo, kad buvo atlikti klausimynai mokyklose dėl patyčių ir smurto atvejų: „Kol kas skaičiai dar nėra aiškūs, turimi tik preliminarūs statistiniai duomenys, tačiau jau yra žinoma, kad patyčias, o kartais net psichologinį smurtą patiria ne tik vaikai, bet ir pedagogai, mokyklos darbuotojai ir pan. Tik dažniausiai, deja, jie niekur nesikreipia pagalbos“.

Klaipėdos PPT direktorė tvirtina, kad bet kurioje ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintas psichologinis, fizinis ir dvasinis atsparumas: „Svarbu žinoti, kad visada yra kur kreiptis. Ir kad pagalbos kreiptis būtina. Mūsų PPT kartu su „Vaikų linija“ organizuoja konsultacijas ne tik telefonu, bet ir gyvai, rengiame grupinių užsiėmimų programas tėvams, pedagogams. Kasdien individualiai konsultuoja psichologai“.

Siūloma Švietimo įstatymo pataisa numato ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybes. „Bet įdomu, kas visa tai apmokės, nes kursai ir mokymai yra išties brangūs, tad vargu, ar kiekviena mokykla pajėgs tai sau leisti. Preliminariai kvalifikacinių kursų kainos prasideda nuo 40 eurų asmeniui, o įstatymo pataisoje minėtų mokymų kursas turėtų susidaryti bent iš keturių-penkių dalių, tad pagalvokite, kiek mokyklose mokytojų ir iš kur tokias sumas paimti?“ – garsiai svarstė U. Petraitienė.

„Vaikų linijoje“ dirba profesionalūs psichologai

Įvairiose telefoninėse pagalbos linijose dažniausiai dirba savanoriai. Nors jie ir apmokyti, tačiau nėra visiški savo srities profesionalai. „Vaikų linijoje“ konsultuoja tik specialistai, t. y. psichologai. Pokalbiai anoniminiai ir konfidencialūs. Konsultacijos vyksta taip pat anonimiškai, net durys yra su garso izoliacija, kad laukiantys už durų negirdėtų. Skambučių kasmet sulaukiama vis mažiau. Pašnekovė nuogąstavo, kad ne dėl to, jog bijo kreiptis, o dėl to, kad mažėja skaičius tų, kuriems reikia pagalbos. Per 2015 metus buvo sulaukta 15 935 skambučių, 2014 metais jų buvo virš 20 tūkstančių. Dar viena galima skambučių mažėjimo priežasčių – pokalbių ilgėjimas. „Tikrai pastebime, kad pokalbiai darosi ilgesni, tad natūralu, kad kažkuriai daliai vaikų nebepavyksta prisiskambinti“, – pasakojo U. Petraitienė.

Skiriamos trys pagrindinės pokalbių su specialistu temos: „Pirmąją vietą užima psichosocialinė vaikų sveikata, antroje – santykiai su bendraamžiais, trečioje – patiriamas smurtas ir prievarta“. Tad santykiai su bendraamžiais, pasak Klaipėdos PPT direktorės, vis dar labai „skaudama“ tema. Kaip visa tai mažinti? „Netylėti ir skatinti tą patį daryti visus aplinkinius. Skatinti tėvelius kuo daugiau bendrauti su savo atžalomis“, – teigė pašnekovė.

Daugiausiai patyčių – tarp mergaičių

Nors vaikų patyčios patiriamos net darželiuose, tačiau dažniausiai patyčios mokyklose ima karaliauti mokykliniame, paauglystės amžiuje. Tokiame amžiuje kyla didžiausias maištas prieš visuomenę, noras atkreipti į save dėmesį, tad ir patyčių šiuo amžiaus tarpsniu sulaukiama daugiausiai.

Pagal skambučių į „Vaikų liniją“ statistiką, dažniausiai pagalbos ieško mergaitės. „Mergaitės lengviau ir greičiau pažeidžiamos. Tačiau vien pagal skambučių statistiką negalime teigti, kad jos patiria daugiausiai patyčių. Galbūt mergaitės greičiau ieško pagalbos, dažniau linkusios netylėti ir kreiptis pagalbos“, – mano U. Petraitienė. Pasak specialistės, beveik kiekvienoje bendrojo ugdymo įstaigoje dirba psichologai, tačiau vaikai bijo į juos kreiptis: „Klasės didelės, tad ir auklėtojai, ir psichologai galbūt ne visada sugeba pastebėti, kuomet vaikui jau reikalinga pagalba“.

Tačiau pats vaikas dažniausiai bijo į specialistą kreiptis dėl įvairių priežasčių. „Pirmiausia, tarp vaikų dar labai neaišku, kas yra psichiatras, o kas – psichologas. Tad jei bendraamžiai pamatys, kad beldiesi į psichologo kabinetą, greičiausiai išjuoks ir pasukios pirštu ties smilkiniu“, – realią padėtį dėstė PPT specialistė.

Nepelnytai pamirštamas skriaudikas

Dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas patyčių aukai, bet neretai pamirštamas ir tas, kuris tyčiojasi iš bendraamžio. Dirbama su emocinį, psichologinį ar net fizinį smurtą patiriančiu ar patyrusiu vaiku, tačiau skriaudikas – pamirštamas. Jam reikalinga lygiai tokia pati pagalba, kaip ir nukentėjusiam. Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad tas, kuris tyčiojasi – blogietis.

Pasak U. Petraitienės, besityčiojantis taip pat turi psichologinių problemų: „Labai dažnai patyčios būna nuoskaudų, problemų perkėlimas kitam asmeniui, išsiliejimas ant niekuo dėto ne tik žodžiais, bet ir smūgiais. Tad tokį vaiką labai svarbu taip pat laiku pastebėti ir išsiaiškinti jo poelgio priežastis“.

Viskas ateina iš šeimos

Anot palangiškės U. Petraitienės, visi poelgiai dažniausiai yra atsinešami iš šeimos: „Labai svarbu, kaip vaikas ugdomas, kokios jam diegiamos vertybės, galų gale – kokį pavyzdį vaikas mato savo šeimoje. Smurtas ir patyčios patiriamos ne tik mokykloje, dažnai jas vaikas į mokyklą atsineša būtent iš šeimos, tad tai būtina stabdyti kuo daugiau kalbant ir skatinant bendravimą bei bendradarbiavimą“.

Pasak specialistės, patyčios internete taip pat šiandien aktualios: „Tai nėra viena iš opiausių bėdų, tačiau taip pat kelia daug klausimų. Vaikas prie kompiuterio dažniausiai būna vienas arba su draugais, tad jei tėvai nesidomi, ką jo atžala ten veikia, galima sulaukti labai neigiamų pasekmių“. U. Petraitienė pateikia ir tokių pavyzdžių, kuomet socialinėse paskyrose įsibraunama į kito vaiko paskyras ir rašomi įžeidžiantys dalykai. Arba būna ir taip, kuomet sukuriama išgalvoto vardo paskyra, manant, jog nebus pastebėta, ir piktdžiugiškai įžeidinėjami pažįstami draugai.

Vienas iš kovos būdų – skatinimas netylėti

Paklausus specialistės, kaip skatinti mažinti patyčias ar smurtą artimoje aplinkoje, moteris atsakė: „Labai svarbu komunikuoti, dalintis informacija. Itin svarbi numatoma įstatymo pataisa, kur siūloma kurti bendrą ir vieningą prevencinę patyčių, smurto programą visoms mokykloms. Svarbu kuo mažiau tylėti ir kuo daugiau dalintis“. U. Petraitienė skatina skleisti žinią net, rodos, tokia elementaria priemone: klijuoti informacinius „Vaikų linijos“ lipdukus ne tik viešose susibūrimo vietose, bet ir ten, kur vaikas gali būti vienas, pavyzdžiui – tualete. Dažnai ten vaikai mokyklose užsidaro, kad niekieno nepastebimi galėtų išsiverkti ar, neduok Dieve, priimti dar baisesnį sprendimą, tad informacija reikalinga ir ten. Svarbu savitarpio pagalba, žinojimas, jog galima rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Specialistė „Palangos tiltui“ pasakojo, kad kiekvienas grįžtamojo pobūdžio skambutis arba žodis gyvo pokalbio metu reiškia labai daug: „Kada vaikas paskambina ir pasako, kad jūs man padėjote išgyventi ir nepasitraukti – tai labai daug“.

Pasekmės gali būti skaudžios ir ilgalaikės

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė džiaugiasi jau tuo, kad patyčių ir smurto klausimas judinamas viešai: „Gerai, kad apie šią problemą kalbama, siūlomi konkretūs sprendimai. Tačiau gaila, kad ir vėl atsakomybę ketinama deleguoti mokyklai“. Pasak L. Kunickienės, visuomenės netolerancijos ir smurto šaknys glūdi kur kas giliau: „Šias problemas itin paaštrina nepakankamas dėmesys visuomenės psichikos sveikatai, didėjanti socialinė atskirtis. Daugelį problemų įmanoma spręsti tik nuosekliai dirbant su visa šeima – sistemingai lankant, renkant informaciją, padedant spręsti esmines rizikos grupės šeimos problemas“.

Socialinė pedagogė „Palangos tiltui“ pasakojo, kad mokykla – visuomenės atspindys. „Patyčios nesvetimos ir mūsų įstaigai. Priekabiavimo problema sprendžiama individualiai kalbant su patyčias patiriančiais mokiniais, jų tėvais, klasės lygmenyje. Analizuojamos konkrečios situacijos, vedami gyvenimo įgūdžių užsiėmimai, stebimas mokinių bendravimas siekiant nedelsiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui. Nesprendžiant patyčių ar smurto atvejų pasekmės gali būti labai skaudžios: jos gali būti labai ilgalaikės – gali sumažėti patyčias patiriančio mokinio savivertė, mokymosi rezultatai“, – pasakojo L. Kunickienė. Pedagogė priminė, kad neigiamos pasekmės gali laukti ir patyčių iniciatoriaus: statistiškai įrodyta, kad tokie vaikai vyresniame amžiuje labiau linkę į teisėtvarkos pažeidimus. Paklausus socialinės pedagogės, ar drįsta vaikai kreiptis pagalbos, L. Kunickienė atsakė, kad vis dažniau kreipiasi ne tik dėl savo problemų, bet ir atvejų, pasitaikančių tarp bendraamžių, pasakoja tai, ką mato.

Įstatymo pataisą palaiko ir kurorto Švietimas

Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė mano, kad siūloma Švietimo įstatymo pataisa – reikalinga: „Manyčiau, kad turi būti įstatymu apibrėžta patyčių sąvoka, užkertanti kelią galimoms manipuliacijoms, nes vis dažniau ugdymo įstaigose kyla konfliktinės situacijos, kurios sprendžiamos net teisminiu keliu“.

Paklausus, kas Palangoje ir Šventojoje per pastaruosius metus buvo nuveikta mažinant patyčių ir smurto atvejus ugdymo įstaigose, L. Valužienė minėjo keletą taikytų priemonių: „Švietimo skyrius koordinavo mokyklų Vaiko gerovės komisijų veiklą, nuolat teikė įstaigoms metodinę ir konsultacinę paramą prevenciniam darbui organizuoti“.

Švietimo skyriaus vedėjos duomenimis, 2016 metais iš miesto Savivaldybės biudžeto buvo skirta 1200 eurų Vaikų tautinio ir pilietinio ugdymo programoms, 3000 eurų – saviraiškos programoms, 1188 eurų – prevencinėms programoms, 4000 eurų – vaikų vasaros poilsiui. Pasak vedėjos,iš viso finansuota 18 saviraiškos programų, 4 pilietinio ir tautinio ugdymo, 6 prevencinės programos.

Palangos mokyklose vyksta ir prevencinė integracija. „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, savižudybių, prievartos, smurto ir teisės pažeidimų prevencija švietimo įstaigose integruojama į mokomuosius dalykus“, – teigė L. Valužienė.

Šaltinis: Eglė Palubinskaitė, www.palangostiltas.lt