Smurto artimoje aplinkoje sprendimo būdai ir aktualijos

Sukurta : 2017-02-20 09:50:08
Smurto artimoje aplinkoje sprendimo būdai ir aktualijos

Šaltinis: Jurgita Stalauskienė, "Molėtų žinios"

Meras Stasys Žvinys, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Karolis Balčiūnas, Vaikų teisių skyriaus vedėja Jūratė Dilienė,  Molėtų pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ramunė Vidžiūnienė, Molėtų rajono policijos komisariato viršininkas Algis Masevičius, o taip pat dalyvaujant policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai (Bendruomenės pareigūnei) Neringai Purlienei bei Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų  direktorius Marius Baltuška dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Ona Marija Vyšniauskaite, Vilniaus miesto Moterų informacijos centro direktore Jūrate Šeduikiene ir Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro (AMUIC’o) pirmininke Elvyra Lasskaja. Susitikimo metu buvo aptartos smurto artimoje aplinkoje problemos, kiti su šia problema susiję klausimai, apsikeista nuomonėmis apie galimus problemos sprendimo būdus.

Susitikimo metu buvo konstatuoja, jog statistiškai bene kas trečia šalies moteris patiria smurtą vienokia ar kitokia forma. Kad smurtas artimoje aplinkoje aktuali tema, liudijo susitikime vyravusi darbinė atmosfera.

LR Prezidentės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė, susitikimo dalyviams priminė, kad 2011 metų gruodžio 15 dieną, įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Elvyra Lasskaja pasidalijo darbo ypatumais ir tikino, jog būtų gerai, kad AMUIC taptų problemos sprendimo koordinatoriumi. Molėtų mero manymu, pirmiausiai ir greičiausiai problemą reiktų bandyti išspręsti vietoje, nes kartais sugaištas laikas gali turėti ne kokias pasekmes ir tik nepavykus išspręsti klausimo vietoje, arba teikiant tolimesnę pagalbą galima pasitelkti specialistus iš kitur.

Susitikimo metu buvo konstatuota, jog kartais nukentėjusioji pusė vengia viešumo ir nenori problemos šeimoje „išnešti“ už namų slenksčio.

Ilgokai užsitęsusioje diskusijoje buvo prieita nuomonės, jog negali būti vieningo patarimo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju - sprendžiant klausimą reiktų vadovautis įstatymu, specialistų sukaupta patirtimi ir... žmogiškąja nuojauta, kuri kartais labai praverčia.

Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, tada su juo reiktų sudaryti individualų pagalbos priemonių planą.

Susitikimo pabaigoje Prezidentės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė maloniai sutiko atsakyti į mūsų pateiktus klausimus.

Kaip ir minėjote dar 2011-ųjų gruodžio viduryje Lietuvoje įsigaliojo daugelio ilgai lauktas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Kaip manote, ar nepradėjo moterys ir vyrai piktnaudžiauti? Ar auganti statistika Molėtų rajone nėra tik išgeriančių šeimų santykių aiškinimasis ar manipuliacija pareigūnais?

Jau keletą metų šalyje veikia Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jo tikslas – įgalinti ir kartu įpareigoti skirtingas institucijas imtis priemonių, kad auka būtų apsaugota, o smurtautojas – sutramdytas.
Tik po šio įstatymo priėmimo paaiškėjo tikrasis problemos mastas. Nors Molėtų rajonas ir sulaukia daugiausiai pagalbos skambučių šalyje, tačiau jis nėra išimtis. Gaunamų pranešimų apie patiriamą smurtą ir dėl jo pradedamų ikiteisminių tyrimų kasmet daugėja visoje Lietuvoje. Norisi tikėti, kad didėjantis pagalbos skambučių skaičius – ženklas, jog smurtą patiriančios aukos vis mažiau linkusios taikytis su kasdieniu smurtu. Nukentėję žmonės ima labiau pasitikėti pagalbos įstaigomis, apsisprendžia keisti padėtį, kurioje atsidūrė.

Manipuliacijų ir piktnaudžiavimo tokiais pagalbos prašymais neturėtų likti - kiekvienas iškvietimas individualiai tikrinamas ir visada įvertinama - ar smurtas iš tiesų įvyko. Didesnė problema yra ne tai, kad pagalbos skambučių daugėja, tačiau tai, kad dažniausiai aukos – tą rodo statistika – net nesikreipia pagalbos, susitaiko su savo padėtimi, toleruoja smurtinį elgesį.

Jūsų manymu, kas dažniausiai tampa smurto aukomis: moterys, vyrai ar vaikai?

Kaip ir visoje Europoje, dažniausiai smurto artimoje aplinkoje aukomis Lietuvoje tampa moterys. Nusikaltimų statistika rodo, kad moteriai pati nesaugiausia vieta yra namai, tuo tarpu vyrui nesaugiausia erdvė yra už namų sienų, gatvė.

Jei šeimoje smurtaujama prieš motiną, labiausiai tikėtina, kad smurtas naudojamas ir prieš vaiką. Ekspertų teigimu, vaikas kenčia ir tuo atveju, jei yra priverstas stebėti nuolatinį suaugusiųjų smurtą. Tai – ne tik didelė žala vaiko psichologijai, bet ir rizika, kad smurtinis elgesys – patyčių, muštynių mokykloje forma – bus perimamas ir paties vaiko. Tuomet aukų ratas dar labiau išsiplečia.

Įstatyme numatoma, kad savivaldybių institucijos ir nevyriausybinės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka teikia ir įgyvendina pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, įskaitant ilgalaikės pagalbos paslaugas. Ar nemanote, kad savame rajone, nenorint pabloginti statistikos, bus tiesiog „tvarkingi“ dokumentai, o smurtas nepastebėtas, kaip ir kituose Lietuvos rajonuose...

Kad smurtas nebūtų paslėptas po dailia statistika, būtinas kuo didesnis visų susijusių institucijų, visuomenės, kaimynų ir organizacijų įsitraukimas į problemos sprendimą. Kai stebinčių ir reaguojančių į krizinę situaciją daug, ją paslėpti pasidaro nebeįmanoma.

Viena pagrindinių problemų yra tai, kad šiandien dar pasigendame skirtingų institucijų atsakomybės, sklandaus ir darnaus jų veikimo, bendradarbiavimo. Didžiausią žalą dėl nesistemingos prevencijos ir pagalbos patiria aukos – dar blogiau, jei nusivylusios neveikiančia pagalbos sistema, jos daugiau nebesikreipia. Būtent prevencija ir efektyvus pagalbos aukai suteikimas yra pagrindinės priemonės, padedančios užkirsti kelią smurtui.

Jau dabar turime daug pavyzdžių, kad vidurnaktį vaiko teisių apsaugos specialistai miega... Kaip turėtų vykti susikalbėjimas tarp institucijų...

Bet koks susikalbėjimas pirmiausia prasideda nuo kalbėjimosi: bendrų institucijų atstovų susitikimų, situacijos aptarimų, problemų iškėlimo. Nes kad ir kaip detaliai reglamentuotume visų pareigas ir atsakomybes, galiausiai liks žmogiškasis faktorius ir apsisprendimas – ar formaliai atlikti funkcijas, ar įdėti daugiau pastangų, kantrybės, atidumo. Socialinių problemų neišspręsime, jei nuoširdžiai nesirūpinsime vieni kitais. Telkti visus bendram darbui – tai ir yra pagrindinis Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ tikslas.

Yra daug gerųjų pavyzdžių, kuomet savivaldybių administracijos telkia skirtingų sričių specialistus: teisėsaugininkus, medikus, savivaldos skyrių darbuotojus, nevyriausybininkus, mezga bendradarbiavimo tinklus. Kartu vykstama pas nukentėjusias šeimas, organizuojamos bendros prevencinės programos, vykdomi mokymai specialistams. Tokį poreikį plėsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą specialistai mato visose savivaldybėse.

Molėtai aktyviai įsijungė į jau minėtą Prezidentės kampaniją – registravo geruosius pavyzdžius, kaip Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose teikiama pagalba krizėje atsidūrusioms šeimoms, mažinama neįgalių vaikų socialinė atskirtis Kijėlių specialiajame ugdymo centre, pasidalino patirtimi, kokių priemonių ėmėsi norėdami paskatinti gyventojus globoti ir įsivaikinti. Tam buvo sutelkti ir bendruomenių, ir savivaldos, ir NVO atstovai.  Tikimės, kad gerais rezultatais Molėtai netrukus galės pasidžiaugti ir kovodami su smurtu.

Ačiū už atsakymus.
 

 

 

Nuotr.: Jono Bareikio