Tyrimas: lietuviai nėra abejingi smurtui

Sukurta : 2017-10-25 09:46:54
Tyrimas: lietuviai nėra abejingi smurtui

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Prie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungusi iniciatyva „Pasibelsk“, skatinanti kaimynų empatiją bei kviečianti reaguoti, kai yra girdimi arba matomi galimi smurtiniai veiksmai ir nepriklausoma rinkos tyrimų kompanija RAIT šiais metais atliko tyrimą. Jo tikslas – ištirti fizinio ir emocinio smurto atvejus Lietuvoje bei suprasti, kokių veiksmų imamasi pastebėjus smurtines situacijas. Omnibus tyrimo metu buvo apklausti 1021 įvairių Lietuvos miestų gyventojai, kurių amžius – 15-74 m.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų (79 proc.) per pastaruosius metus nėra pastebėję arba nežino apie fizinio ar emocinio smurto atvejus kaimynystėje ir tik 16 proc.  tyrimo dalyvių teigė su jais susidūrę. Statistiškai dažniau smurto atvejų yra užfiksavę jaunesnės amžiaus grupės respondentai (35-44 m.). Taip pat statistika parodė, kad rečiau smurtą pastebi didesnių miestų (20-150 tūkst.) gyventojai.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusių su fizinio ar emocinio smurto atvejais savo kaimynystėje, kvietė policiją arba kartu su kaimynais bandė spręsti situaciją. Taip pat didžioji dauguma gyventojų teigė, kad jei jiems tektų susidurti su smurtu – skambintų trumpuoju pagalbos telefonu 112 arba kviestų policiją. Kiti – bandytų patys ar su aplinkinių pagalba padėti nuo smurto kenčiančiai aukai.

„Tikrai nudžiugino, kad, pagal tyrimo duomenis, dauguma žmonių susidūrę su smurto atvejais į jį reaguotų. Tik itin maža dalis apklaustųjų teigė, kad nekreiptų dėmesio į šalimais girdimą ar matomą smurto proveržį. Tai rodo, kad mes nesame abejingi vienas kitam, o tai išties teikia vilties, kad smurto mūsų aplinkoje palaipsniui mažės“, – džiaugėsi „Pasibelsk“ iniciatorė Andželika Rusteikienė.

Visgi tyrimas parodė, kad žmonės, pastebėję smurtą, vis dar nežino, kaip turėtų į jį reaguoti. Statistiškai reikšmingai dažniau nesikišantys į smurtines situacijas dėl nežinojimo kokių veiksmų imtis yra 15-24 m. jaunimas.

„Pagal mūsų atlikto tyrimo duomenis, jaunimas yra ta socialinė grupė, kuri, nors ir žino apie aplinkoje esantį smurtą, nesiima jokių veiksmų. Nežinojimas ką daryti pamačius arba išgirdus apie smurtą kaimynystėje patvirtina, kad jaunimas yra būtent ta visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, kaip reikėtų reaguoti į čia pat matomą netinkamą elgesį ir kokių priemonių imtis. Manyčiau, kad būtina daugiau apie tai kalbėti mokyklose“, – teigia rinkos ir socialinių  tyrimų kompanijos RAIT vadovė  Dovilė Končak.

„Pasibelsk“ atkreipė dėmesį į šią problemą. Iniciatyvos komanda kartu su savanoriais pradėjo kurti mobilų žaidimą 13-15 amžiaus jaunuoliams, kurio prototipas pavasarį vykusiame Matematikų ir Informatikų dienų „Cognizant GameJam“ laimėjo „Cognizant Technology Solutions“ įsteigtą prizą žaidimo vystymui. Žaidimu siekiama padėti jaunuoliams atpažinti įvairių formų smurtą artimoje aplinkoje ir kaimynystėje, suprasti, kaip reikėtų pasielgti atitinkamoje situacijoje bei suteikti informacijos, kaip padėti su smurtu susidūrusiems draugams. Žaidimo pilotinė versija turėtų pasiekti mokyklas dar šiais mokslo metais.

Kampanijos „Pasibelsk“ iniciatoriai primena, kad bet kurioje situacijoje pirmiausia turėtumėte įvertinti visas aplinkybes bei savo saugumą ir tik tada nuspręsti, kaip geriausia pasielgti konkrečiu atveju. Jeigu kaimyno nepažįstate arba matote, jog situacija išties rimta – į pagalbą pasikvieskite kitus kaimynus arba skambinkite trumpuoju numeriu 112 ir tik apie skubų įvykį informavę specialistus bei gavę jų nurodymus imkitės kitų veiksmų. Vis gi nepamirškite, kad skubios pagalbos numeriu 112 reikėtų naudotis atsakingai.

Iniciatoriai taip pat ragina, į kaimynystėje gyvenančius žmones reaguoti ne tik krizės metu, bet bendrauti ir susipažinti tada, kai jų namuose ramu.  Geriau pažinodami kaimyną galėsite lengviau pasirinkti būdą, kaip „pasibelsti“ į jo duris kai to reikės.