Kampanijai „Už saugią Lietuvą“ reikia mūsų visų pastangų

Sukurta : 2016-10-20 08:17:38
Kampanijai „Už saugią Lietuvą“ reikia mūsų visų pastangų

 

Prieš pusę metų prasidėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota nacionalinė kampanija „Už saugią Lietuvą“, siekianti sutelkti visuomenę ir bendromis pastangomis padėti sunkumus išgyvenantiems žmonėms saugiai kurti savo gyvenimą Lietuvoje. Kampanijos veiklą ir jau nuveiktus darbus komentuoja Respublikos Prezidentė.

Kaip sekasi kampanijai, kas įvyko per pirmąjį jos pusmetį, kokie darbai jau įsibėgėjo?

Prisiminkime, kodėl pradėjome šią kampaniją. Visi matėme, kad socialinių problemų kasdien daugėja: tragiški įvykiai, siejami su smurtu artimoje aplinkoje, alkoholizmas, savižudybės ir perpildyti vaikų globos namai. Buvo akivaizdu, kad ryžtingų priemonių turime imtis nedelsdami.

Balandžio mėnesį startavusi kampanija „Už saugią Lietuvą“ pakvietė visus šalies žmones, nevyriausybines organizacijas, verslo įmones susitelkti bendram tikslui. Kampanijos žinia nuėjo per visą Lietuvą, atsiliepė ir prisijungė visos savivaldybės, daugybė socialiai atsakingo verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, nacionalinė ir regioninė žiniasklaida. Kampanijos ambasadoriais, kurių dabar yra 20, sutiko būti žymūs Lietuvos žmonės.

Jau galima įvardyti keletą pirmųjų žingsnių ir pokyčių, įvykusių visose kampanijos srityse. Besirengiant kitąmet įsigaliosiančiai globos įstaigų pertvarkai, savivaldybėse pradėtos įgyvendinti priemonės, kad vaikai iš globos namų kuo greičiau patektų į šeimynas, pas laikinuosius globėjus.

Mokyklose pagaliau pradėta kovoti su patyčiomis, anksčiau joms buvo priešinamasi tik pavienėse mokyklose. O nuo kitų mokslo metų įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, nukreiptos į kovą su patyčiomis.

Buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės emocinę sveikatą ir pagalbą emocinėje krizėje atsidūrusiems žmonėms. Sutelktos emocinės pagalbos linijos ir krizių centrai, pasiteisinęs savižudybių prevencijos modelis Kupiškyje pradėtas taikyti ir kitose savivaldybėse.

Taip pat kuriama efektyvi kovos su priklausomybėmis sistema. Steigiamos mobilios ekspertų ir specialistų grupės, pasitelkiama veiksminga kitų savivaldybių, pavyzdžiui, Alytaus rajono, praktika kovojant su šiomis pražūtingomis ydomis.

Vasarą kampanija sutelkė skirtingas visuomenės grupes, verslą ir per du mėnesius daugiau kaip 700 socialinėje atskirtyje esančių vaikų iš visos šalies turėjo turiningas atostogas, pirmą kartą pamatė jūrą. Manau, džiaugėsi ne tik vaikai, bet ir visi, kurie prisidėjo prie šio projekto.

Kokių naujų iniciatyvų sulaukta, kurios savivaldybės aktyviausios?

Prie kampanijos prisijungė visos 60 Lietuvos savivaldybių, mus pasiekė jau per 220 iniciatyvų. Tradiciškai aktyviausi didieji miestai, tačiau gerųjų pavyzdžių žemėlapis mirga trispalviais kampanijos skėtukais nuo Šventosios iki Didžiasalio, nuo Joniškio iki Druskininkų. Gerosiomis iniciatyvomis su kampanija dalijasi pavieniai žmonės, organizacijos, verslas, įsitraukė ir diplomatinės atstovybės.

Dėmesio verti pavyzdžiai, kaip kovoti su smurtu, priklausomybėmis, savižudybėmis, kaip skatinti globą ir įvaikinimą, pasiekia kampaniją ir įkvepia, ragina veikti arba padrąsina kreiptis su pagalbos prašymu.

Kampanija padėjo visiems išgirsti apie Tulpiakiemio vaikų dienos centrą Ukmergės rajone, kuris buvo įkurtas vos vieno žmogaus iniciatyva. Įsiminė ir apsilankymas Anykščių rajone, kur įsikūrė ir savo ūkį puoselėja dar visai jauna Jokūbavos šeimyna, globojanti net trylika vaikų.

Visai Lietuvai aktualus tapo Alytaus rajono pavyzdys, kai priklausomybe nuo alkoholio sergantys žmonės yra sėkmingai gydomi ir grąžinami į visuomenę. Sėkmės sulaukė ir ambasadorės Daivos Žeimytės iniciatyva į motyvacijos konferenciją pakviesti sunkumų turinčias moteris – šis dėmesys jas taip pat motyvavo susimąstyti apie savo gyvenimą, keisti jį.

Su kokiais sunkumais susidurta šios kampanijos metu?

Nuo pat kampanijos pradžios pirmiausia susidūrėme ne su sunkumais, o su dideliu gerų žmonių noru padėti ir prisidėti. Daug verslo įmonių, asociacijų, klubų, pavienių žmonių siūlo pagalbą, negaili savo laiko ir žinių.  

Tačiau sprendžiant konkrečias problemas matome, kiek daug laiko buvo prarasta dėl to, kad sunkumus patiriančių žmonių aplinka ilgą laiką ignoravo situaciją, palikdama visus klausimus tik atsakingoms tarnyboms.

Susiduriame su klaidinga nuostata, kad socialinės problemos – tai socialinių darbuotojų, institucijų, įvairių tarnybų reikalas, tačiau ne artimų kaimynų, ne draugų ar bendruomenės rūpestis. Esame stebėtojų ir liudininkų visuomenė, kuri nežino, ką reikėtų daryti ir kaip žmogiškai reaguoti. Taip neturėtų būti. Atėjo laikas keisti pasenusį požiūrį.

Pirmasis kampanijos „Už saugią Lietuvą“ pusmetis, jo patirtis ir sukauptos gerosios istorijos rodo, kad pokyčiai yra įmanomi ir jie jau vyksta.