Didingi ir svarbūs žmogaus gyvenime žodžiai: tėviškė, gimtinė, motulė, tėvelis ir duona. Šventa duonelė – lyg simbolis skalsos, dorumo, gėrio, pagarbos, paguodos. Pagarbą duonai mums perteikė tėvai, seneliai. Jų rankos kadaise dirbo žemę, prižiūrėjo laukus, augino duoną, puošė margaspalviais žolynais sodybas, kad tėviškė būtų turtinga ir graži. Tačiau, žmogus ne geležinis. Ateina laikas, kai darbas lieka tik prisiminimas, net pačiam savimi pasirūpinti sunku. Mes turime dovanoti didelį dėkingumą ir pagarbą senatvei, nuo kurios niekam nelemta pabėgti. Norint kažką gauti, reikia duoti. Reikia palikti gerumo pėdas gyvenime, kad jis būtų prasmingas ir gražus. Mažieji Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos vaikučiai tai žino. Jie dažnai lankosi Mielagėnų palaimintojo Jurgio Matulaičio globos namuose. Nuoširdžiai bendrauja su ten gyvenančiais seneliais ir močiutėmis, dovanoja jiems savo širdelių gerumą ir džiaugsmą. Laimingi seneliai, laimingi ir vaikučiai, galėdami skleisti džiaugsmo spindulėlius. Taip ugdomos dorinės vertybės ir gėris vaikuose. Nuo to gražėja Lietuva.