„Turim akis, bet nematom, turim ausis, bet negirdim... Kad būtume laimingi, turi būti ne vien tik kūnas sveikas, bet ir siela. Sielos akys ir ausys daug stipriau mato ir girdi.“ – Šiais žodžiais Angelas guodžia L. van Bethoveną, sunkiai išgyvenantį savo kurtumą. Pradžioje matome neregius, įsikibusius į vieną virvę. Į „pažadėtąją žemę“ juos veda taip pat neregys. Tai metafora apie „dvasinį aklumą“. Spektaklio idėja – tas, kas dar netapo „dvasiniu neregiu“, privalo neleisti užmigti ar jau užmigusius turi žadinti, įkvėpdamas VILTĮ, TIKĖJIMĄ ir viską apvainikuojančią MEILĘ. Žiūrovų akyse atgis P. Breigelio „Palyginimas apie akluosius“, M.K. Čiurlionio „Karaliai. Pasaka“. „MicroAnsamblis“ gyvai atliks sakralines giesmes. Režisierė Šviesa Šulc Kostiumų dailininkė Zita Gustienė Scenos judesys Virgilijaus Bortkevičiaus Scenos kalba Jūratės Vilūnaitės Muzikinis apipavidalinimas Vaido Bartušo, dalyvauja „MicroAnsamblis“